2021 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai. Pagal pakeitimus, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turės teisę į daugybinę pilietybę – būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, – nepriklausomai nuo to, kada įgijo kitos valstybės pilietybę – gimdami ar vėliau, iki jiems sukako 18 metų.
„Šio įstatymo įsigaliojimas leis Lietuvos piliečiams patiems apsispręs kurios valstybės piliečiais jie nori būti. Šis klausimas išlieka aktualus, tėvams išvykstant iš Lietuvos. Turime nemažai pavyzdžių, kuomet užaugę kitose šalyse jauni žmonės nori grįžti ir atgauti mūsų valstybės pilietybę“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė
Iki šiol teisę į daugybinę pilietybę turėjo tik tie vaikai, kurie daugybinę – Lietuvos ir kitos valstybės – pilietybę įgydavo gimimu. Primename, kad apie įgytą kitos valstybės pilietybę per 2 mėnesius reikia pranešti Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Tai kviečiame daryti per Lietuvos Migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) https://www.migracija.lt/app/form-wizard/nationality .
Įgiję daugybinę pilietybę iki 18 metų, tokie asmenys ją išlaikys ir sulaukę pilnametystės. Jeigu, gimimu įgiję Lietuvos pilietybę, vaikai jos vėliau neteko, jie Lietuvos pilietybę galės susigrąžinti, užpildę prašymą per MIGRIS https://www.migracija.lt/app/form-wizard?nationality=AFG.
Įstatymo pakeitimais taip pat nustatoma, kad asmenų be pilietybės, teisėtai gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikai, arba vaikai, kurių vienas iš tėvų yra asmuo be pilietybės ir Lietuvoje gyvena teisėtai, o kitas yra nežinomas, Lietuvos Respublikos pilietybę įgis gimdami. Tokių vaikų Lietuvos Respublikos pilietybė bus įrašoma į vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą registruojant vaiko gimimą civilinės metrikacijos įstaigoje.
Pilietybės įstatymo pakeitimais iš dalies keičiamos ir pilietybės procedūros.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. asmenys visus prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo (natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka), grąžinimo, išsaugojimo paduos per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, t. y. Migracijos departamentą. Tokius prašymus galima greitai ir patogiai teikti per MIGRIS https://www.migracija.lt/ (skiltyje „Užsieniečiams“ pasirinkus savo turimą pilietybę atsidarys prašymo pateikimo vedlys).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės asmeniškai ir toliau galės paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas.
Pagal įsigaliosiantį įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietybę suteikiant natūralizacijos tvarka vaikams, jie bus atleidžiami nuo reikalavimo išlaikyti valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, turėti teisėtą pragyvenimo šaltinį. Be to, vaikai ir asmenys, teismo pripažinti neveiksniais, bus atleidžiami nuo reikalavimo prisiekti Lietuvos Respublikai.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo sausio 1 d. nustatomas terminas, per kurį asmenys privalės atlikti pareigą atsisakyti kitos valstybės pilietybės, tapus Lietuvos Respublikos piliečiu – 1 metai nuo priesaikos Lietuvos Respublikai arba, kai prisiekti nereikia (pvz., vaikams iki 18 metų) – 1 metai nuo Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo įsigaliojimo dienos. Šis 1 metų terminas galės būti pratęstas tik ypatingais atvejais ir ne ilgiau nei 1 metams.
Piliečiai, kurie prisiekė Lietuvos Respublikai iki 2021 m. sausio 1 d. neatsisakę turimos kitos valstybės pilietybės, dokumentus apie kitos valstybės pilietybės netekimą turi pateikti Migracijos departamentui iki 2022 m. sausio 1 d. Neįvykdę šios pareigos, asmenys neteks Lietuvos Respublikos pilietybės.
