Birželio 14 d. Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas ir Baltijos Asamblėjos Prezidentas Andrius Kupčinskas dalyvauja Hagoje vykstančioje Beniliukso Parlamento plenarinėje sesijoje uostų saugumo klausimams aptarti.
Baltijos jūroje yra įdiegta svarbi energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūra: jūros vėjo jėgainių parkai, potvynių ir atoslūgių energijos keitikliai, dujotiekiai, povandeninių ryšių kabeliai, kt. Šiuo metu aštuonios iš devynių su Baltija besiribojančių šalių yra NATO narės (išskyrus Rusiją). Baltijos jūra išlieka labai svarbi Rusijai, nes jos uostai yra svarbūs naftos eksportui ir plataus vartojimo prekių, pavyzdžiui, maisto, importui. Kaliningrade yra dislokuotas Baltijos laivynas ir branduoliniai ginklai. Tai svarbus transporto mazgas, nes yra vienintelis ištisus metus neužšąlantis Rusijos uostas Baltijos jūroje.
„Baltijos jūros regionas yra pažeidžiamas, o įvykę povandeniniai sprogimai, kurių metu buvo apgadintas „Nord Stream“ dujotiekis, išryškino ilgalaikį saugumo iššūkį, nes kai Baltijos jūroje sutrikdoma svarbiausia povandeninė ir energetikos infrastruktūra, tai turi pasekmių ir kitoms Europos šalims. Apgadintas dujotiekis „Balticconnector“ ir keli povandeniniai ryšių kabeliai dar labiau sustiprina suvokimą, kad Baltijos jūra nėra visiškai saugi ir kad šio regiono šalys galėtų padaryti daugiau – padidinti atsparumą išpuoliams ir, bendradarbiaudamos su NATO ir Europos Sąjunga, atgrasyti nuo jų“, – sako Baltijos Asamblėjos Prezidentas A. Kupčinskas.
Parlamentaras pabrėžia: šiuo metu povandeninių ypatingos svarbos ryšių tinklų apsauga ir atsparumas yra nepakankamai gerai užtikrinami.
Uostų saugumo rizika yra susijusi su fizine arba skaitmenine infrastruktūra, kuri gali susidurti su įvairiomis skaitmeninėmis grėsmėmis, tokiomis kaip kibernetinės atakos, duomenų saugumo pažeidimai ar kitokio pobūdžio skaitmeninis sabotažas. Tai gali būti ir ardomojo pobūdžio nusikaltimai arba korupcija. „Siekiant užtikrinti kibernetinės erdvės saugumą, uostų rizikos valdymo praktika apima investicijas į uosto infrastruktūros kibernetinės gynybos mechanizmus, informuotumo apie kibernetinį saugumą didinimo ir mokymo programas“, – pažymi A. Kupčinskas.
Kitos skaitmeninio saugumo priemonės apima bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija, nes tai gali pagerinti uostų informuotumą apie pasaulines kibernetines grėsmes.
Pasak Seimo nario A. Kupčinsko, Baltijos Asamblėja taip pat veikia kaip platforma, skatinanti Baltijos valstybes aktyviau bendradarbiauti ir keistis informacija: komitetų posėdžiuose Baltijos Asamblėja nuolat diskutuoja apie skaitmeninį bendradarbiavimą ir skatina Baltijos šalių vyriausybes prisijungti prie veiklos, skirtos kibernetiniam saugumui regione gerinti.
