Šiais metais ne vienas Lietuvos gyventojas nustebo išvydęs sniego dangą balandžio mėnesį. Daugelis tai įvardijo kaip gamtos išdaigą ir teiravosi, ar tai labai neįprasta situacija tokiu metų laiku. Atsakydami į Jūsų klausimus, LHMT klimatologai išanalizavo 1961–2016 metų duomenis ir dalinasi savo išvadomis.
2017-04-16, 5:00 palydovų informacijos kompozicija „Oro masių RGB” sudaryta remiantis infraraudonųjų spindulių ir vandens garų skirtingo ilgio bangų kanalų nuotraukomis. Informacija skirta atpažinti skirtingas oro mases:
* Balta spalva – aukšti debesys, sudaryti iš ledo kristalų (kuo aukščiau yra debesų viršūnė, tuo spalva intensyvesnė, nes debesies viršūnė šaltesnė);
* Smėlinė – vidurinio aukšto debesys;
* Žalsva – žemi debesys, šilta oro masė;
* Violetinė, mėlyna – šalta oro masė;
* Raudona – sauso šalto oro nusileidimas iš aukštesnių atmosferos sluoksnių.
Balandžio 15 dieną iš vakarų link Lietuvos ėmė artėti žemo atmosferos slėgio sūkurys, kuris 16 dienos pirmoje pusėje atnešė labai kontrastingus orus į mūsų šalį. Pietinėje Lietuvos dalyje, kuri atsirado šiltame ciklono sektoriuje, lijo lietus. Tuo tarpu vidurio Lietuvai daugiausiai teko kieto fazinio būvio (sniego) kritulių, kuriuos nulėmė okliuzijos taškas ciklono centre. Jau 9 val. ryto buvo išmatuotas didžiausias tos dienos sniego dangos storis. Absoliutus šalies maksimumas buvo užfiksuotas Kauno meteorologijos stotyje, kurioje sniego dangos storis siekė 12 cm.
Šlapias sniegas ant antžeminių objektų suformavo šlapio sniego apdrabą, kuri padarė daug nuostolių nuversdama medžius ir sutrikdydama elektros tiekimą. Apie 1 tūkst. gyventojų Velykų rytą liko be elektros. Palydovinėje nuotraukoje (viršuje) labai gerai matosi galingų debesų juosta, praslenkanti būtent ties vidurio Lietuva, kuri ir „prikrėtė daugiausiai pokštų“.
Sniego dangos storis Lietuvoje 2017-04-16 (9:00 ), cm
Vis dėlto, tokio pobūdžio orai balandžio mėnesį Lietuvoje yra pakankamai normalus reiškinys. Apžvelgiant daugiamečius (1961–2016 metų) duomenis galima pastebėti, jog skirtingais metais balandžio mėnesio orų sąlygos gali labai skirtis. Apibendrinant daugiamečius duomenis, paskutinė snygio data Lietuvoje kinta nuo balandžio 8 dienos (Pajūrio regione) iki balandžio 19 dienos (Rytų Lietuvoje), todėl praėjusį savaitgalį iškritęs sniegas atitinka standartinę klimato normą ir neturėtų labai stebinti.
Iškritęs sniegas, esant palankioms sąlygoms, sudaro sniego dangą, kuri gali išsilaikyti dar ilgiau, net iki balandžio pabaigos, kaip pavyzdžiui 1976 ar 1985 metais. Yra buvę atvejų, kai sniego danga susidarydavo ir gegužės mėnesį (1962, 1965, 1972, 1980, 1997, 2007, 2011 metais). Tačiau gegužę, dėl ilgesnės Saulės spindėjimo trukmės bei jos aukščio virš horizonto, meteorologinės sąlygos išsilaikyti sniego dangai yra nepalankios. Gegužę susidariusi sniego danga paprastai ištirpsta dar tą pačią dieną.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog pastaraisiais metais sniego danga Lietuvoje balandžio mėnesį fiksuojama vis rečiau, o datos, kuomet matuojama paskutinė sniego danga, tampa vis ankstesnėmis. Tokios pokyčių tendencijos atsiranda su šylančiu, o kartu ir nepastoviu pastarųjų dešimtmečių klimatu. Šie klimato kaitos nulemti pokyčiai mums sukuria iliuziją, jog balandis yra artimesnis vasarai, o ne žiemai.
Tačiau atmosferos cirkuliacija dar nebūna pilnai persirikiavusi į vasaros režimą, dėl to balandis priskiriamas prie šaltojo metų periodo mėnesių. Balandžio mėnesį Atlanto vandenyno paviršiaus temperatūra dar būna pakankamai žema, todėl ciklonai susiformavę į šiaurę nuo Lietuvos būna gana atšiaurūs. Taip pat didelės įtakos turi ir išaugę sausumos bei vandenyno temperatūros kontrastai, kurie nulemia oro masių judėjimo kryptis bei intensyvumą. Jei šiaurinis ciklonas praslenka pro mūsų šalį, su savimi jis atneša ir tiems regionams būdingus orus.
1961–2016 metų balandžio mėnesio paskutinė diena, kuomet bent vienoje Lietuvos meteorologijos stotyje buvo sniego danga (jei nėra stulpelio, reiškia sniego danga balandžio mėnesį Lietuvoje nebuvo užfiksuota)
Neigiama temperatūra, ypatingai naktimis, balandžio mėnesį yra gana įprastas dalykas. Oro temperatūra gali nukristi iki 3…5 laipsnių žemiau nulio. Išskirtiniais atvejais temperatūra gali nukristi ir iki -10…-15 °C, kaip buvo 2014 m. balandžio 29 d.
Reikia nepamiršti, kad klimato kaita pasireiškia ne tik kaip bendras temperatūros augimas, tačiau ir ekstremalumų dažnėjimas, kai šilumą netikėtai pakeičia šaltis ir sniegas bei atvirkščiai. Labai tikėtina, jog tokių atvejų ateityje tik dažnės, todėl reikia nusiteikti staigioms orų permainoms, sekti orų prognozes ir prisitaikyti. Deja, kol kas žmogus orų kontroliuoti dar negali, tačiau gali prisidėti švelninant klimato kaitą.
Parengė: LHMT Klimatologijos skyrius
