Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Ar Lietuvos valdžia slapta kariauja prieš Fintech platformų verslą?

  • 2024-05-14
  • Tomas Čyvas
  • Finansai, Lietuva, Politika, Redakcija, Technologijos, Verslas

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, kurių dauguma tėra užsienio bankų padaliniai, nuolat siaurina gyvo klientų aptarnavimo tinklą, nuolat brangina lėšų gryninimo ir kitas paslaugas. Rasti bankomatą ne didmiestyje irgi yra vis sunkiau. Pastaraisiais metais Fintech internetinės platformos daliai gyventojų tapo atradimu. Labai greitas sąskaitos atidarymas, patogūs mokėjimai, tų pačių Fintech sistemų diegiami bankomatai tapo konkurenciniu atoveiksmiu rekordinius pelnus skaičiuojantiems bankams. Ir, kaip pastebima, Lietuvos bankas (toliau LB) ėmė bankams, nuskriaustiems netiesiogiai padėti.

Tomas Čyvas

Buvęs sostinės meras, Laisvės partijos vienas šulų Remigijus Šimašius savo socialinio tinko Linkeldin paskyroje problemą aprašė gan išsamiai. Tad R.Šimašiaus įrašą pateikiame ištisai, nors jame ir pastebimas noras kilnoti savo politinę uodegą. Kartu tai (kalba juk politikas) siejama ir su EP rinkiminiu kontekstu. Tad iškerpama jo agitavimo už save dalis.

Taigi, R. Šimašius:

„Ar biurokratai nužudys Lietuvos Fintech? Atsimenat, kai tuometinis Seimo narys, o dabar EP narys nuo valstiečių Stasys Jakeliūnas iš Lietuvos išbaidė Google Pay? Ir tą patį ketino padaryti su „Revolut“? Prarastos verslo galimybės, darbo vietos, mokesčiai. O Jakeliūnas toliau daro gėdą Lietuvai Europoje (tikiuosi, neilgai). Lietuvoje gi jo padaryta žala ne mažinama, bet didinama. Atsimenu, kaip lengva buvo dirbti su Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku ir jo komanda.

Kartu pasiekėme, kad technologinės finansų rinkos inovacijos Europoje startuotų iš Vilniaus. Pasiekėme, kad Vilnius taptų Europos fintech sostine – virš 200 licencijuotų finansinių įstaigų, virš 6000 naujų gerai apmokamų darbo vietų. Pandemijos metu finansinių technologijų įmonės ženkliai prisidėjo prie ekonominio atsparumo, ko dėka turime iš ko išlaikyti švietimą, kariuomenę, kelius ir toliau skatinti ekonomiką. Tai gerovė dabar ir ateičiai. Tai mokesčiai mūsų švietimui, kariuomenei, keliams. Frankfurto žemės finansų ministras važiavo pas mus žiūrėti kas čia vyksta, ir kas kėsinasi į tradicinius finansinius modelius. Deja, šiandien tenka įvardinti liūdną tiesą – visa tai gresia tuoj sužlugti.

Nežinau fintech įmonės, kuri nebūtų pakraupusi nuo baudžiamosios Lietuvos banko politikos, įsivyravusios Lietuvoje. Keletas faktų. Nuo 2021 metų beveik dvigubai išaugo finansų rinkos dalyvių patikrinimų kiekis, ir kone tris kartus jiems pritaikytų sankcijų (baudų ir licencijų atėmimų) kiekis. Naikinamos licencijos: 2020 – 1-a ir tikrai ne be reikalo, o 2023 – 4-ios, iš kurių dauguma dėl procedūrinių neatitikimų, bet ne už tai, kad realus pažeidimas įvyko, ir dėl to galiausiai viskas teisme ginčijama. Apskritai padvigubėjo teisminių ginčų su Lietuvos banku kiekis, ir atsiranda gan aiškių rinkos dalyvių laimėjimo atvejų.

Lietuvos banko resursai vis daugiau metami ne į rinkos skatinimą, licencijavimą, edukaciją ir konsultacijas, o patikrinimus, inspektavimus ir bausmes. Įmonės neturi jokios informacijos kaip daryti, kad būtų gerai (o juk tai esminis dalykas norint efektyvios, o ne efektingos verslo priežiūros!), nėra jokio noro leisti naujoves, nėra patikrinimo, kuris nesibaigtų baudomis. Atrodo, tarsi iš kokios sąmokslo teorijos, tarsi politika vyktų pagal užsienio bankų užsakymą susilpninti visą Fintech sektorių, kad tik būtų mažiau konkurencijos, kad tik Lietuva neišsišoktų, kad tik neatpigtų skolinimasis (brangiausias Europoje dabar, jei ką). Dar prisimenu, kai Vilnius buvo tarptautinio verslo užkampis. Mačiau, kaip jis pamažu pradėjo tapti auksine provincija. Ir pradedu matyti, kaip visa tai dabar griaunama politikų ir funkcionierių rankomis.“

LB pozicija – už  paslaugų kokybę

Bankinę, kredito ir finansinių operacijų, draudiminę rinką prižiūrinčios institucijos – LB – paklausėme, ką ji mano apie kritika savo adresu? Kuo jai trukdo darbo vietos, įplaukos biudžetan ir pan.

Komentuoja Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas. Pasak jo, Lietuvos bankas siekia, kad Lietuvoje licencijuotos finansų įstaigos orientuotųsi į aukščiausius kokybės standartus, kadangi nuo to priklauso ir paslaugų kokybė, ir vartotojų apsauga, ir visos jurisdikcijos reputacija. Turime daugiau nei 26 mln. mokėjimo paslaugų klientų, tai įpareigoja, aiškina jis.

Anot V. Cibo, pavyzdžių yra įvairių – ir sėkmės istorijų, ir atimtų licencijų. „Vis dėlto pirmiausiai siekiame konstruktyvaus dialogo su rinkos dalyviais – organizuojame susitikimus elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) atstovais (vien 2023 m. jų buvo surengta beveik 50), įskaitant ir su neseniai veiklą pradėjusiais rinkos dalyviais (susitikimai „Kaip sekasi“). Analizuojame rizikas, teikiame apibendrinimus, rengiame rekomendacijas, siunčiame lūkesčių raštus, aktyviai bendradarbiaujame su šiam sektoriui atstovaujančiomis asociacijomis, organizuojame mokymus ir konsultacijas.

Norime pažymėti, kad nors elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) skaičius pernai, palyginti su 2022 m., sumažėjo, rinkoje ir toliau augo apyvartos, pajamos ir kiti finansiniai rodikliai – šių įstaigų grynasis pelnas 2023 metais sudarė 138 mln. Eur. Per metus licencinės veiklos pajamos padidėjo 22 proc. ir sudarė 494,3 mln. Eur, sektoriaus mokėjimo operacijų suma per metus sudarė 114,2 mlrd. Eur – beveik 4 proc. daugiau nei 2022 m. Penkios pagal mokėjimo operacijų apyvartą didžiausios rinkos dalyvės generavo daugiau kaip pusę viso sektoriaus apyvartos (54 %), o penkios pagal licencines pajamas didžiausios EPĮ ir MĮ uždirbo 44 proc. visų sektoriaus pajamų,” – nurodo LB atstovas.

Nemano, kad sektorius persekiojamas

Buvęs LB valdybos narys, kuris laikomas Fintech idėjos iniciatoriumi Lietuvoje ir kuris, atėjus naujam pirmininkui atsistatydino, Marius Jurgilas pritaria daliai kritikos, tačiau reiškia ją nuosaikiau.

Nemanau, kad tyčia. Ir žodis „persekiojimas“ yra – galite cituoti – „užlenktas“. <…> Kaip buvęs LB valdybos narys, dėl teiginio, kad patikrinimų daugėjo – sutinku. Kad pasikeitė požiūris į plėtrą – sutinku. Kad norėta daugiau nacionalinės kapitalo priežiūros – sutinku, nors kai kam ir nepritariau,“ – nurodo jis.

Pasak M. Jurgilo, net kritikuojant bankus ir jų priežiūrą nereiktų persistengti. Jo nuomone, kalbant apie bankų paslaugų branginimą persistengia ir politikai, ir visuomenininkai, ir žurnalistai. Mat pagrindinis bankų verslas yra investicijų, privačių asmenų, būsto kreditavimas. O šiems procesams skiriama kur kas mažiau dėmesio, nei paslaugų krepšelio kainoms, kurios esą yra antraeilės. M. Jurgilo nuomone, paslaugų branginimas daugiausiai susijęs su bankų strategija siekti, kad žmonės naudotų mažiau grynųjų.

Verslo atstovams atrodo kitaip

Fintech Hub LT asociacijos valdybos pirmininkė Asta Grigaitytė mato kelias priežastis, kodėl sektorius patiria tylias biurokratines represijas.

„Manau, tą lemia keli faktoriai. Pirmas, prieš kelerius metus spaudoje buvo dažnai publikuojamos naujienos apie veiklą pradėjusias naujas „Fintech“ bendroves, kurias Lietuvoje steigė tiek vietos, tiek užsienio verslininkai. Pastaruoju metu tokių naujienų sulaukiama mažiau dėl pasikeitusio Lietuvos banko (LB) požiūrio į šio sektoriaus augimą. Šiuo metu LB pasisako, kad augimo dinamika turi derėti su augančia sektoriaus branda. Antras faktorius, padažnėję tiksliniai Fintech bendrovių patikrinimai, kuriuos vykdo LB,“ – sakė ji žurnalistui.

Dėl LB tariamo ar tikro noro išvaduoti vėl paslaugų įkainius didinančius bankus nuo konkurencijos, A. Grigaitytė atkirto, kad tai rodo skaičiai.

Kaip pabrėžia A. Grigaitytė, LB duomenimis, šiuo metu šalyje veikia 13 bankų ir 6 užsienio bankų filialai. 7 iš Lietuvoje veikiančių bankų yra specializuoti – jie turi teisę priimti indėlius, skolinti lėšas, teikti lėšų pervedimo bei kitas įprastas bankines paslaugas, tačiau negali teikti investicinių ir kitų panašaus pobūdžio finansinių paslaugų. Dažnai būtent specializuoti bankai yra vadinami „neobankais“ bei priklauso „Fintech“ sektoriui,“  – pabrėžia ji.

Kaip per fintech apeiti bankus ir kiek tai įmanoma?

Kai teigia pašnekovė, matoma, kad Lietuvoje „Fintech“ bendrovės meta rimtą iššūkį tradiciniams bankams. Tą akivaizdžiai įrodo kasmet didėjančios EPĮ ir MĮ įstaigų pajamos. Pavyzdžiui, pernai šių bendrovių veiklos pajamos padidėjo beveik trečdaliu, sudarydamos beveik 495 mln. Eur, o mokėjimo operacijų suma, lyginant su 2022 m., išaugo apie 10 proc., pasiekdama 114 mlrd. Eur.

Verta, pasak A. Grigaitytės paminėti ir tai, kad  dažnu atveju „Fintech“ bendrovių paslaugos yra pigesnės nei tradicinių bankų.

Skaičiuojama, kad 2023 m. pabaigoje Lietuvos elektroninių pinigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) sektoriuje veikė 125 licencijuoti „Fintech“ dalyviai.

Į klausimą, kodėl įsitvirtinę bankai ir jiems asistuojanti biurokratija nėra pirmiesiems tokie griežti, A. Grigaitytė atsakė atsargiai, bet su potekste, kas suprantama.

LB  – reguliatorius – kuria ir prižiūri šalies finansų sistemos ir tvarios ekonomikos ekosistemą. „Fintech“ bendrovės laikosi taisyklių ir konkuruoja su tradiciniais bankais taip, kaip leidžia reguliatorius.

Klausimas – atsakymas:

– Kokios viešojo sektoriaus paslaugos (apytikriai) mažiau prieinamos Fintech klientui, negu bankui? (Pvz., e.sveikata. Sodra, registracija į mokyklas, darželius ir t.t.) Ir kodėl?

– Šiuo metu „Fintech“ klientams yra mažiau galimybių naudotis viešojo sektoriaus paslaugomis nei tradicinio banko. Pagrindinė priežastis – ta, kad sektorius vis dar tebesikuria ir yra pakankamai jaunas. Tačiau jau matyti teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, prisijungti prie VMI paslaugų galima naudojantis vienos iš didžiausių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvoje „Paysera“ sistema. Manau, taip sparčiai augant „Fintech“ paslaugų populiarumui, tik laiko klausimas, kada didžioji dalis viešojo sektoriaus paslaugų bus prieinamos ir „Fintech“ klientams.

Kaip valdžia kenkia Fintech?

Visame šiame kontekste gimsta  PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO pakeitimo ir papildymo įstatymas.

Nustatoma, kad „6. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, ketinantis vykdyti ar vykdantis virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitų virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo:

1) akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė:

  1. a) turėti įregistruotą ir apmokėtą ne mažesnį kaip 125 000 eurų įstatinį kapitalą ir nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą;
  2. b) steigimo ir įstatinio kapitalo didinimo metu įstatinį kapitalą formuojančias lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje;

2) kitos teisinės formos Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas – visą veiklos laikotarpį turėti draudimo įmonės išduotą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo arba finansų įstaigos likvidavimo ar garantijos dokumentą dėl ne mažesnės kaip 100 000 eurų sumos vienai kliento pretenzijai dėl nuostolių atlyginimo ir 500 000 eurų sumos visoms klientų pretenzijoms dėl nuostolių atlyginimo per metus.“

Paprastai šnekant – veiklą siekiama maksimaliai apsunkinti. Mat tokią sąskaitą Lietuvoje registruoti bankai ar užsienio bankų registruoti padaliniai gali atsisakyti atidaryti savo nuožiūra – nes tiesiog nenori. Kita vertus, visai neaišku, kodėl netiktų kapitalo laikymas sąskaitoje kitos finansinės institucijos, kuri Lietuvoje registruota, bet nėra bankas?

Kaip rodo istorija su tokio įžymiu tapusio pono Stepukonio ir tarptautinės karikatūros objektu tapusios Nacionalinio stadiono šmėklos pinigais. Juk LB ir FNTT puikiausiai būtų galėję užkirsti kelią tų pinigų išvogimui, jei būtų to norėta. Nepriklausomai nuo to, kur kabėjo ar nekabėjo kažkokios stacionarios iškabos.

Tačiau, kadangi projektą teikė vyriausybė, tai už jie Seime neapsunkindami savo makaulių galvojimu balsavo 107 parlamentarai, 2 buvo prieš ir 10 susilaikė.

Taigi, kovoja valdžia vėl išskirtinai bankų pusėje nors ir su kilniais šūkiais. O vartotojai jai rūpi tiek pat, kiek Nacionalinis stadionas. Pati istorija šiek tiek primena „didvyrišką” politinę kovą dėl to ar internetinėmis lažybomis Lietuvoje gali užsiimti tie, kas neturi stacionarių taškų bei iškabų ties jais. Priminimas čia.

***

Kasdienes paslaugas pranešė branginanti SEB ir „Luminor“, tuo metu tokių planų kol kas neturi „Swedbank“ ir „Citadele“.

LB valdybos narys Simonas Krėpšta  neseniai  LRT TELEVIZIJAI sakė, jog bankų sprendimas kelti paslaugų įkainius augant jų pelnui rodo socialinės atsakomybės stoką.

Lietuvos banko Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė sakė „Valstiečių laikraščiui“ dar 2023 m. spalį sakė:

„Europos Komisija (EK) pateikė teisinį pasiūlymą dėl grynųjų pinigų teisėtos mokėjimo priemonės. „Šiuo pasiūlymu siekiama užtikrinti pakankamą grynųjų pinigų prieinamumą ir priėmimą atsiskaitant. Tokiu būdu užtikrinant kiekvieno euro zonos gyventojo laisvę pasirinkti priimtiną mokėjimo būdą ir naudotis grynaisiais pinigais, bei visuomenės grupių, kurios yra linkusios atsiskaityti dažniau grynaisiais pinigais, finansinę įtrauktį. LB palaiko EK pasiūlymą“.

Lietuvoje grynieji pinigai iš kasdienio gyvenimo nedingsta: rečiau ar dažniau jais ir toliau atsiskaitinėja beveik visi. „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, to visiškai nebedaro ir tik elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi vos 3 proc. šalies gyventojų.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

loader
KAUNIEČIAMS.LT NAUJIENLAIŠKIS

Svarbiausios naujienos tiesiai į jūsų el. paštą

Aktualiausios naujienos, renginiai ir svarbiausi įvykiai – vienoje vietoje.

Daugiau naujienų:

Kaip išdžiovinti marškinėlius per 3 minutes: prireiks tik maišelio ir plaukų džiovintuvo

Aristavos ir Juodkiškių tvenkiniuose maudytis nerekomenduojama

Kazlų Rūdos savivaldybė prisidėjo prie Khotyno mokyklos šildymo atnaujinimo

Įgyvendinamas projektas „Poilsio erdvės įrengimas Naujųjų Kietaviškių kaime“

Prie Kėdainių arenos atidaryta antroji padelio aikštelė!

Atnaujinama Vaišvydavos mokykla Kaune

„Suburtynė“ per Žolinę – kai 24 valandas giedamos sutartinės

„Maxima“ uždaro parduotuvę Kaune

Lenkiškas lečo su dešra: vasaros skonių kupina vakarienė

Kauno ir tarpukario modernizmo simbolis (video)

KTU mokslininkai siūlo miestų planavimo vienetą – urboląstelę

Rugpjūčio 13-osios orai Kaune: debesuota diena, vakare dangus išgiedrės

Lengvųjų atletų rezultatai Europos čempionate

Kauno bitininkai gilino žinias Andoroje ir Ispanijoje

Šešiolikmečiai pateko į EČ pusfinalį! (video)

Rugpjūčio 13-osios horoskopas: vienam ženklui – perspėjimas dėl finansų

Tomas Navikonis / Dariaus Kibirkščio („LTU Aquatics“) nuotr.

Europos čempionate – rekordiniai lietuvių plaukimai

Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga

Kodėl jūsų ledai šaldiklyje virsta akmeniu? Viena klaida, kurią daro daugelis

Mokslo metų startas Kaune: krepšinio pramogos, protmūšis ir įspūdingas koncertas

Renginių ciklas „(At)rask meną“ tęsiasi! Smagiausia šokių pamoka Kėdainiuose – jau šiandien!

Inovacijų agentūra kviečia registruotis į programą „Kūrybinio verslo pre-akceleratorius“

Adas Dambrauskas įsitvirtino Europos sprinterių elite

Kiniškas pomidorų ir kiaušinių troškinys – vasaros pietums per 15 minučių

Kauno maratono organizatoriams skirtas įspėjimas

Teismui perduota Kaune veikusio nelegalaus cigarečių fabriko byla

Rusijos propagandos taikinyje – Lietuvos gynybos politika

Seuta (Ceuta) „dar negrįžo į įprastą padėtį“

Rugpjūčio 12-osios orai Kaune: rytas giedras, diena – debesuota

FNTT:  kelios dešimtys tiekėjų nori atsiimti „Mere“ likusias prekes

Nemokamos sporto erdvės gryname ore

Dainiui Liutkui dvi OCR pasaulio čempionato bronzos

Istorinis vakaras Lietuvai – Rugilės Miklyčiūtės svajonių debiutas ir Ado Dambrausko įsitvirtinimas

Rugpjūčio 12-osios horoskopas: vienam zodiako ženklui – lemtingas sprendimas

Rekordą pagerinęs T. Navikonis – Europos čempionato finale

Šešiolikmečiai įveikė pirmąjį atkrintamųjų barjerą (video)

Įspūdingi lengvaatlečių startai Europos pirmenybėse

Marius Kundrotas

Tautininkų ideologas renkasi Tėvynės sąjungą

Paprasta gudrybė, padėsianti pamiršti dulkes: kaip išlaikyti grindis švarias visą savaitę

Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams – apie gaisrų prevenciją

Joninių slėnyje – Pažaislio muzikos festivalio koncertas

Kauno šokio teatro „Aura“ direktoriaus atranka bus vykdoma pakartotinai

Tradicinė „Suburtynė“ per Žolinę – kai 24 valandas giedamos sutartinės

Šimtametė Genovaitė – per gyvenimą su darbu, daina ir šeimos šiluma

Gaivusis graikiškas apelsinų pyragas su filo tešla (Portokalopita)

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone rugpjūčio 11-16 d.

Pirma Europos čempionato diena: istorinis Simo Bertašiaus bėgimas

Rugpjūčio 11-osios orai Kaune: dieną pragiedrės, bet galimas trumpas lietus

Žolinė – savaitgalį: ką svarbu žinoti apie darbo laiką ir apmokėjimą?

Kaune sulaikyti du įtariamieji: narkotikai, automatiniai ginklai

Ieškomas nuo bausmės atlikimo besislapstantis vyras

Kauno klinikų dėka Milita žengė pirmuosius savarankiškus žingsnius

Dramatiškas vyrų estafetės finalas ir A. Savicko kova pusfinalyje

Parlamentaras Skvernelis atsidūrė ligoninėje

Rugpjūčio 11-osios horoskopas: trims Zodiako ženklams – neįtikėtinos sėkmės diena

Švedija skelbia sutrikdžiusi rusų žvalgybos operaciją

NATO naikintuvai praėjusią savaitę 5 kartus lydėjo Rusijos orlaivius

Titulą giną lietuviai – EČ finale su nauju Lietuvos rekordu

Karštis – ne kliūtis: vizažistė pataria, kokį makiažo pagrindą rinktis vasarai

Skelbiami Elektrėnų savivaldybės patvirtinti finansuojami projektai

Kvietimas teikti paraiškas papildomam konkursui pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2026–2028 metų veiksmų plano 2.1.1 priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“

Kauno investicijos į jaunimo užimtumą: nemokamos vasaros stovyklos vaikams

Žydintis Kaunas: miesto žaliosios erdvės spalvas dovanoja nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens

Vasaros skonio brusketos su vyšniniais pomidorais ir bazilikais

Rugpjūčio 10-osios orai Kaune: debesuota, bet šilta ir be lietaus

Cichanouskajos atstovas kalbėjo prie makaronų krūvos

Darbo rinka lėtėjo, bet išliko stipresnė nei prieš metus  

Svieste keptos voveraitės 

Rugpjūčio 10-osios horoskopas: trims ženklams žvaigždės žada didelius pokyčius

Šešiolikmečiai EČ pirmą etapą baigė be nesėkmių (video)

Ukrainoje pagamintos balistinės raketos Rusiją galėtų pasiekti rudenį

Nemokamos vasaros stovyklos vaikams

Pamirškite kakavos miltelius: kaunietės atrastas būdas pasigaminti tobulą karštą šokoladą

„Sodra“: per metus gyventojai neatsiėmė 4,6 mln. eurų ligos išmokų

Iranas: Hormuzo sąsiaurio atvėrimas priklauso nuo JAV

„Kai scenoje kalba kūnas….“

Per pusmetį šalies gyventojai sudarė daugiau nei 10 tūkst. testamentų

ES birželį įsivežė daugiau rusiškų dujų?

Alytaus įgulos sąveikos pratybos „Alertex“ – budrumo lygio patikrinimas

Rugpjūčio 9-osios orų prognozė Kaune: giedra ir šilta, vakare debesuosis

„Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“

Rugpjūčio 9-osios horoskopas: vienam ženklui – lemtinga kryžkelė

Šešiolikmečiai EČ neturėjo vargo ir su lenkais

Jei Lietuvos partijų simboliais būtų gyvūnai

Prastas Wi-Fi ryšys? Šis paprastas triukas su folija gali padėti

JAV

JAV Senatas pritarė sankcijų Rusijai paketui

Šeštadienio „Swedbank“ programėlės ir interneto banko sutrikimai – pašalinti

Protesto sodrinimas

Kauno vasaros akimirkos fotografijų galerijoje (foto)

Rugpjūčio 8-osios orai Kaune: debesuota diena ir giedras vakaras

Sinoptikė: savaitgalį Lietuvoje vyraus gaivesni ir sausesni orai

Žlabių šeimos atstovė: specialistai į pokalbį su vaikais atėjo nepasiruošę

U16 rinktinė EČ startavo užtikrintai įveikdama serbus (video)

Rugpjūčio 8-osios horoskopas: žvaigždės perspėja tris Zodiako ženklus

Keenanas Evansas grįžta ir skolinamas

Žydintis Kaunas

Kaunietės išradingumas: kaip pasigaminti stilingas žaliuzes iš tapetų likučių vos per 10 minučių

Tarptautinis vargonų muzikos festivalis „Cantus organi“ kviečia į išskirtinį koncertą Kėdainiuose!

Kėdainių rajono savivaldybė perka dviejų kambarių butą socialinio būsto fondo plėtrai (SB-31)

Policija vis dar ieško dingusios moters

Ignas Vėgėlė: „JAV reikalaujama atsakomybės už netinkamą pandemijos valdymą. Lietuvoje?“

Vievio ežero poilsio zonos maudykloje vandens kokybė gera, maudytis saugu

Kaip išdžiovinti marškinėlius per 3 minutes: prireiks tik maišelio ir plaukų džiovintuvo

2026-08-13

Aristavos ir Juodkiškių tvenkiniuose maudytis nerekomenduojama

2026-08-13

Kazlų Rūdos savivaldybė prisidėjo prie Khotyno mokyklos šildymo atnaujinimo

2026-08-13

Įgyvendinamas projektas „Poilsio erdvės įrengimas Naujųjų Kietaviškių kaime“

2026-08-13

Prie Kėdainių arenos atidaryta antroji padelio aikštelė!

2026-08-13

Atnaujinama Vaišvydavos mokykla Kaune

2026-08-13

„Suburtynė“ per Žolinę – kai 24 valandas giedamos sutartinės

2026-08-13

„Maxima“ uždaro parduotuvę Kaune

2026-08-13

Lenkiškas lečo su dešra: vasaros skonių kupina vakarienė

2026-08-13

Kauno ir tarpukario modernizmo simbolis (video)

2026-08-13

KTU mokslininkai siūlo miestų planavimo vienetą – urboląstelę

2026-08-13

Rugpjūčio 13-osios orai Kaune: debesuota diena, vakare dangus išgiedrės

2026-08-13

Lengvųjų atletų rezultatai Europos čempionate

2026-08-13

Kauno bitininkai gilino žinias Andoroje ir Ispanijoje

2026-08-13

Šešiolikmečiai pateko į EČ pusfinalį! (video)

2026-08-13

Rugpjūčio 13-osios horoskopas: vienam ženklui – perspėjimas dėl finansų

2026-08-13
Tomas Navikonis / Dariaus Kibirkščio („LTU Aquatics“) nuotr.

Europos čempionate – rekordiniai lietuvių plaukimai

2026-08-13

Rusijos agresijos prieš Ukrainą eiga

2026-08-13

Kodėl jūsų ledai šaldiklyje virsta akmeniu? Viena klaida, kurią daro daugelis

2026-08-12

Mokslo metų startas Kaune: krepšinio pramogos, protmūšis ir įspūdingas koncertas

2026-08-12

Renginių ciklas „(At)rask meną“ tęsiasi! Smagiausia šokių pamoka Kėdainiuose – jau šiandien!

2026-08-12

Inovacijų agentūra kviečia registruotis į programą „Kūrybinio verslo pre-akceleratorius“

2026-08-12

Adas Dambrauskas įsitvirtino Europos sprinterių elite

2026-08-12

Kiniškas pomidorų ir kiaušinių troškinys – vasaros pietums per 15 minučių

2026-08-12

Kauno maratono organizatoriams skirtas įspėjimas

2026-08-12

Teismui perduota Kaune veikusio nelegalaus cigarečių fabriko byla

2026-08-12

Rusijos propagandos taikinyje – Lietuvos gynybos politika

2026-08-12

Seuta (Ceuta) „dar negrįžo į įprastą padėtį“

2026-08-12

Rugpjūčio 12-osios orai Kaune: rytas giedras, diena – debesuota

2026-08-12

FNTT:  kelios dešimtys tiekėjų nori atsiimti „Mere“ likusias prekes

2026-08-12

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos