Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė balandžio mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje. Pagal ją, palyginus su kovo mėn., labiausiai šilumos kaina sumažėjo AB „Kauno energija“ aptarnaujamiems vartotojams – 10,78 proc. (0,58 ct/kWh su PVM).
AB ,,Klaipėdos energija“ aptarnaujamiems vartotojams šiluma pigo 7,09 proc. (0,39 ct/kWh su PVM), UAB „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ – 3,74 proc. (0,29 ct/kWh su PVM).
Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje balandžio mėn. yra 4,84 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su kovu, sumažėjo 3,59 proc. Per metus centralizuotai tiekiama šiluma atpigo 10,87 proc.
Dėl brangiau pirkto biokuro UAB „Radviliškio šiluma“ aptarnaujami vartotojai balandžio mėn., palyginus su kovu, už šilumą moka 2,31 proc. (0,12 ct/kWh su PVM) daugiau, UAB „Birštono šiluma“ – 1,71 proc. (0,10 ct/kWh su PVM), UAB Tauragės šilumos tinklų – 1,67 proc. (0,08 ct/kWh su PVM) daugiau.
Dėl pigiau įsigytos šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų balandžio mėn., palyginus su kovu, visuose didžiuosiuose miestuose, išskyrus Panevėžį, šilumos kaina mažėjo: šiuo metu tarp penkių didžiųjų miestų už šilumą mažiausiai moka Vilniaus, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.
AB „Kauno energija“ aptarnaujamiems vartotojams šiluma pigo 10,78 proc. (0,58 ct/kWh su PVM) (per metus kaina sumažėjo 10,78 proc.), AB „Klaipėdos energija“ – 7,09 proc. (0,39 ct/kWh su PVM) (per metus kaina sumažėjo 11,44 proc.), AB „Vilniaus šilumos tinklai“ – 2,36 proc. (0,11 ct/kWh su PVM) (per metus kaina sumažėjo 25,25 proc.), AB „Šiaulių energija“ aptarnaujamiems vartotojams fiksuojamas 0,43 proc. (0,02 ct/kWh su PVM) šilumos kainos mažėjimas (per metus kaina sumažėjo 10,31 proc.). Dėl brangiau įsigyto biokuro AB „Panevėžio energija“ aptarnaujami vartotojai už šilumą moka nežymiai daugiau – 0,17 proc. (0,01 ct/kWh su PVM) (per metus kaina sumažėjo 2,81 proc.).
Diagramoje pateikiamas centralizuotai tiekiamos šilumos kainų palyginimas pagal Komisijos licencijuojamus šilumos tiekėjus. Skaičiai prie šilumos tiekėjo pavadinimo nurodo, kokią dalį (proc.) kuro struktūroje sudaro atsinaujinantys energijos ištekliai, įvertinant tiek šilumos tiekėjo gaminamą, tiek iš nepriklausomų šilumos gamintojų perkamą šilumą, pagamintą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (žaliai pažymėti kuro dedamosios stulpeliai rodo, kad mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, o rudai – mieste daugiau nei 50 proc. šilumos pagaminama naudojant gamtines dujas).
Balandžio mėn. mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,12 ct/kWh su PVM), didžiausia – Biržų rajone (9,37 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies – granulių, kurios yra apie du kartus brangesnės, taip pat bendrovė investicijas atliko nuosavomis lėšomis ir jos dar nėra atsipirkusios.
Skaičiuojant 2017 m. balandžio mėn. šilumos kainą buvo naudojamos 2017 m. vasario mėn. kuro kainos. Faktinės įsigyto kuro kainos, išskyrus energijos išteklių biržoje įsigyto kuro kaina, yra ribojamos Komisijos skelbiamomis vidutinėmis šalies kuro (žaliavos) kainomis. Vidutinės šalies kuro (žaliavos) kainos yra skelbiamos Komisijos tinklalapyje. Komisija atkreipia dėmesį, kad šilumos tiekėjų iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šiluma kaina negali būti didesnė nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.
Vienas iš Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros prioritetų – centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį iki 2020 m. padidinti iki 50 proc.
Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2015 m., palyginti su 2014 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 12,2 procentinio punkto – nuo 56,7 proc. iki 44,5 proc., o biokuro dalis augo 14,6 procentinio punkto – nuo 38,9 proc. iki 53,5 proc. Augant biokuro daliai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje bei mažėjant gamtinių dujų kainai, stebimas šilumos kainos mažėjimas.
Šaltinis: kaunoenergija.lt
