„Aukštosios mokyklos be valstybės įsikišimo tarpusavyje dėl reformos niekada nesusitars, nes jos turi skirtingų tikslų. Kai kurioms svarbiausias prioritetas – studijų kokybė, kitoms – kaip nors išgyventi. Aukštojo mokslo reforma turi remtis trimis principais: minimalaus balo nustatymas (į universitetus turi ateiti gabiausieji), besidubliuojančių programų panaikinimas ir programų rentabilumas“, – verslo pusryčiuose su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovais kalbėjo Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas.
Rektoriaus nuomone, Lietuvoje turėtų likti du klasikiniai universitetai su visomis pagrindinėmis 6 mokslo sritimis, specializuotos akademijos (menų, karo, sporto ir pan.), kurioms valstybė aiškiai formuluoja užduotis. „Antra vertus, aukštajame moksle, kaip ir visose kitose srityse, monopolio neturi būti. Tai reiškia, kad reikia dviejų medicinos, dviejų teisės, dviejų ekonomikos ir kitų mokyklų“, – pabrėžė prof. Petras Baršauskas.
Kauno PPA rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis priminė, kad verslo bendruomenė jau bent ketverius metus kalba apie studento „krepšelio“ sistemos ydingumą, tačiau niekas nesikeičia. „Tuo metu, kai drastiškai krito studentų skaičius, buvo dvi galimybės: arba įvesti mokestį, arba „krepšelio“ sistemą. Kaip laikina priemonė ji tiko, tačiau toliau niekas nieko keisti nenorėjo ir sistema išsigimė. Valstybė turi mokėti ne už galvą, o už kokybę“, – teigė rektorius.
„Kodėl universitetų jungimuisi reikalingi šimtai milijonų? Kai jungiasi verslas, atvirkščiai, pinigų sutaupoma“, – teiravosi rūmų tarybos narys, Swedbanko Pietų Lietuvos regiono filialo vadovas Saulius Drasutis.
„Jei norime kokybinio šuolio, reikia investuoti. Jei norim sutaupyti, galima sujungti mechaniškai. Bet tuomet turėsime tą patį. Investicija būtina į technologijas, inovacijas, reikia naujų kompetencijų. Kai dėstytojo atlyginimas sudaro 500 eurų, į universitetus dažnai ateina tie, kurie neturi kur eiti. Tuomet naujų kompetencijų nesukursi. Antra vertus, jei valstybė duoda pinigų, kokia gali būti autonomija? Negali taip būti: duokit milijonus ir neklauskit, kur juos dėsim. Laisvė tik moksliniam darbui, tyrimui, o turtą ir lėšas universitetai turi valdyti efektyviai valstybės požiūriu“, – tokią poziciją dėstė prof. P. Baršauskas.
Rektoriaus teigimu, šiandien aukštasis mokslas finansuojamas pakankamai (skiriama dalis nuo BVP viršija Europos vidurkį). Tačiau kai šios lėšos išbarstomos studentų skaičiui, pinigai yra niekiniai. „Dvidešimt septynerius metus aukštojo mokslo strategijos nebuvo, visi darė ką norėjo ir sugebėjo. Savo viziją dėstau jau šešerius metus ir ji nesikeičia. Dar daugiau – vis labiau įsitikinu, kad ji yra teisinga“, – pabrėžė rektorius.
Verslo pusryčiuose diskutuota ir apie specialistų parengimo kokybę, verslo poreikius, universitetų valdymo problemas ir kt.
Šaltinis: chamber.lt
