Nacionaliniame Kauno dramos teatre gegužės 22 d. režisieriaus Nauberto Jasinsko debiutas –premjera „Agnijos magija“ pagal J. Ivanauskaitės kūrybą. Teatrinį vyksmą palydi ir Jurgos Ivanauskaitės plakatų paroda, kurioje susipina jos studijų darbai, spektaklių palaktai.
Ivanauskaitės sugrįžimas į teatro pasaulį
Jurga Ivanauskaitė (1961–2007) – Lietuvos prozininkė, eseistė, poetė, dramaturgė, dailininkė, keliautoja, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, moteris, aplenkusi savąjį laiką.
Apdovanota ir linksniuota, menininkė ne visuomet buvo suprasta, o jos mistifikuotas religinių bei dvasinių paieškų ir kovos už Tibeto laisvę paaštrintas portretas iki šiol tvirtai įrėmintas kolektyvinėje atmintyje.
Spektaklio kūrybinė komanda ėmėsi ne atpasakoti J. Ivanauskaitės biografiją, tačiau per išlikusius jos gausius kūrinius, iš naujo perskaityti žmogiškosios patirties istoriją, kurią Jurgos atveju skaudžiai ir gerokai per anksti nutraukė liga.
Simboliškai šešiasdešimt penktąjį menininkės gimtadienį mininčiais metais J. Ivanauskaitės kūryba atkeliauja į ją ypač žavėjusį teatro pasaulį.
Jurga Ivanauskaitė išleido apie 20 skirtingo žanro knygų: romanų, poezijos, novelių, interviu rinktinių, kelionių eseistikos, knygų vaikams. Rašė pjeses teatrui. „Nežaiskite su mėnuliu!“ premjera įvyko Lietuvos nacionaliniame dramos teatre 1987-aisiais. Spektaklį režisavo Gytis Padegimas. Beje, J. Ivanauskaitė buvo ir šio spektaklio dailininkė, plakato autorė. Vėliau scenoje įkūnyta „Bomba, arba Ariel“ (Užupio teatras, 2011 m.) ir „Pakalnučių metai“ (Knygos teatras, 2016 m.).
Vaidybinės scenos su magijos elementais
Spektaklis „Agnijos magija“ kviečia į susitikimą su herojais, lyg skirtingomis vieno gyvenimo versijomis. Tai – intymus susitikimas, virstantis kelione tarp realybės ir fantazijos, patirčių ir sapnų.
Čia pasakojimo ašimi tampa žmogaus dvasinės paieškos, kiekvienam skirtingos, tačiau visiems besitęsiančios visą gyvenimą. Režisierius Naubertas Jasinskas teigia viduriniojo laikotarpio rašytojos romaną „Agnijos magija“ pasirinkęs dėl kelių priežasčių: „Pirmiausia todėl, kad iki tol apie jį nebuvau girdėjęs – tai turbūt mažiausiai žinomas Jurgos Ivanauskaitės kūrinys. Tačiau jis labai aiškiai byloja apie vieną esminių pačios autorės lūžių, nuvedusių ją į Rytus, budizmą, – vidinės transformacijos momentų.
Taigi, mūsų herojė Agnija atsiduria labai kritiniame gyvenimo taške – išgyvena trisdešimtmečio krizę. Tai kartu ir 9-ojo dešimtmečio pabaiga, 10-ojo pradžia. Spektakliu labai tikiuosi papasakoti jaunos moters istoriją žmonėms, kad jie galėtų pamatyti savo pačių atspindį, kokį nors konkretų gyvenimo momentą, kuriame užstrigo. Ir galbūt suvokti, kaip tas užstrigimas gali būti pajudinamas. Scenoje žiūrovas pamatys vaidybines scenas su magijos elementais, kurias įkūnys aktoriai.“
Spektaklyje yra keturi veikėjai: Agnija – centrinė figūra, ją vaidina Alvydė Pikturnaitė, jos augintinis Katė – Martyna Gedvilaitė, Anuška – Jūratė Onaitytė, trijų vyrų personažus įkūnija Robertas Petraitis. „Be šių personažų, spektaklyje yra ir papildomi sluoksniai, tarkim, „akis“ – stebinti, struktūruojanti sąmonė.
Man buvo svarbu vengti socialinės dramos. Kur kas artimesnė yra magiška, transformuojanti logika, būdinga ir pačios autorės ankstyvajai kūrybai – novelėms, kuriose personažai keičia pavidalus, žmonės tampa gyvūnais, gyvūnai – žmonėmis, atsiranda vaiduokliai, prisiminimai, keisti susitikimai. Tai pasaulis, kuriame viskas nuolat kinta“, – teigia N. Jasinskas.
Spektaklio dramaturginį audinį kūrė net trys menininkai: Naubertas Jasinskas, Sigita Ivaškaitė ir Alvydė Pikturnaitė. „Aš ir Sigita Ivaškaitė paruošėme pjesės medžiagą tarsi žvelgdami iš šalies, o Alvydė pažvelgė iš labai arti, kitu masteliu. Manau, šis žvilgsnių persidengimas labai prasmingas“, – kūrybine patirtimi dalijasi režisierius.
Visi spektaklio bendraautoriai – scenografas Vladas Suncovas, kostiumų dailininkė Elena Veleckaitė, kompozitorė Agnė Matulevičiūtė, šviesų dailininkas Dainius Urbonis, vykdantysis šviesų dailininkas Jonas Latoža, choreografė Greta Grinevičiūtė – inspiracijos ieškojo ne tik J. Ivanauskaitės knygose, bet ir jos vizualiniame palikime. Ne be reikalo scenografijos raktinis žodis – mandala, o spektaklio muzikiniame garsyne galima išgirsti meditacinių ir gamtos garsų, menininkei patikusios muzikos.
Premjerą palydi J. Ivanauskaitės plakatų paroda
Didžiosios scenos fojė žiūrovus pasitiks Jurgos Ivanauskaitės kurtų plakatų paroda. Joje ir tuomečio Lietuvos valstybinio dailės instituto grafikos specialybės studentės darbai, teatro plakatai. Tarp eksponatų – spektaklio „Nežaiskite su mėnuliu!“ plakatas ir scenografijos eskizai, taip pat Valstybinio Kauno dramos teatro spektaklio „Ričardas II“ (rež. J. Vaitkus, 1985), Vilniaus „Lėlės“ teatro spektaklio pagal Rabindranatho Tagorės pjesę „Paštas“ (rež. R. Driežis, 1986) plakatai ir kiti.
Darbai, beje, dauguma originalai iš 1981–1988 m. laikotarpio, atkeliavo iš asmeninio J. Ivanauskaitės sesers Radvilės Racėnaitės archyvo.
Taip pat ankstyvojo laikotarpio darbus sutiko paskolinti Vilniaus dailės akademijos muziejus, vadovaujamas V. Poškaus. Paroda veiks iki 2026 m. rugsėjo. Parodos kuratorė Milda Gineikaitė (bendradarbiaujama su VDU menų galerija „101“). Parodos atidaromas – gegužės 29 d., 17.30 val.
Spektakliai rodomi 2026 m. gegužės 22, 23, 29, 30 ir 31 dienomis, taip pat birželio 10, 11 d. Rūtos salėje.
NKDT informacija
