„Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nusprendus perduoti nacionalinio stadiono projektą statybų bendrovei „Hanner“, socialdemokratas Tadas Vinokuras viešai kreipiasi į Generalinę prokuratūrą, ragindamas stabdyti galimai neskaidrų sandorio perdavimą kitai šaliai.
Pasak Tado Vinokuro, viešųjų pirkimų procesas yra privalomas, kadangi nacionalinio stadiono projekto sutarties sąlygos iš esmės keičiasi.
„Vilniaus meras V. Benkunskas galimai elgiasi taip, tarsi jam viešųjų pirkimų įstatymas negaliotų. Vilniaus valdžia paėmė projektą iš investicinės bendrovės „Baltcap“ rankų ir perduoda jį į „Hanner“ rankas. Čia tau ne koks krepšinio kamuolys, o šimtamilijoninis projektas. Ar tai – skaidrus būdas vykdyti miesto gyventojams svarbius projektus? Prokuratūra, gindama viešąjį interesą, turėtų tuoj pat stabdyti sandorį, kadangi keičiasi esminės sandorio sąlygos, keičiasi sutarties šalys, o viešųjų pirkimų procesas neįvyko“, – tikina T. Vinokuras.
Vinokuro teigimu, „Baltcap“ turėtų Vilniaus savivaldybei sumokėti netesybas už neįvykdytą projektą.
„Projektas, lyg niekur nieko, perduodamas kitai šaliai. Tačiau juk sutartyje buvo numatyta projekto vykdymo garantija. Jeigu „Baltcap“ nevykdo savo įsipareigojimų, Vilniaus savivaldybė turėtų gauti iš įmonės pinigus už netesybas. Vieno iš „Baltcap“ partnerių lošimas bendrovės pinigais jokiais būdais negali būti traktuojamas kaip force majeure aplinkybė. „Baltcap“ neįvykdė savo įsipareigojimų ir taškas. Už projekto įsipareigojimų nevykdymą turėtų būti sumokėta“, – argumentuoja T. Vinokuras.
Politiko nuomone, į susiklosčiusią situaciją turėtų sureaguoti tiek prokuratūra, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba.
„Kaip jau minėjau, stadiono projektas keičiasi iš esmės: keičiasi sąmatos, keičiasi stadiono vietų skaičius, keičiasi konstruktyvas, ruošiamasi atsisakyti aikštynų. Kitaip tariant, šis projektas jau yra reikšmingai pasikeitęs, todėl apie bet kokį perdavimą iš rankų į rankas negali būti nė kalbos. Kodėl snaudžia institucijos? Kol kas viešųjų pirkimų tarnyba, mano galva, tik išsisukinėja, nors visi įrodymai yra ranka pasiekiami“, – teigia T. Vinokuras.”
***
Viskas čia būtų gerai, bet su šiais reikalais susijęs tyrimas jau vyko ir buvo nutrauktas. Dabar atnaujintas. Ar Lietuvai ir Vilniui išvis reikia to stadiono, ar reikia tik nesibaigiančio proceso ir prie ko čia gelbėtojas Avulis, kuris kitados sakė nemokantis statyti stadionų, kuomet senasis „Žalgirio” buvo nugriautas stiklinių grožybių vardan? Beje, tuo klausimu inicijuota net peticija, siūlant anekdotų ir pašaipų objektu virtusį stadioną keisti parku.
O pagrindinis klausimas adresuotinas būtent Lietuvos bankui, FNTT ir visiems kitiems prievaizdams. Kodėl žmogus, norintis pervesti kelis tūkstančius, o kartais kelias dešimtis eurų (precedentas po ranka) giminaičiui arba draugui yra priverstas atsakinėti į kosminio idiotizmo klausimus, o dešimtys milijonų praeina laisvai? Dalyvaujate schemoje? Atleiskite, bet minčių kyla visokių.
