Kol geri ir gražūs orai, daugelis nori atšvęsti asmenines šventes, kurioms neretai negaili ir išties didelių pinigų sumų. Be abejonės, tiek vestuvėse, vykstančios bažnyčioje, tiek krikštynose vienas iš esminių elementų yra bažnyčios apeigos ir sakramentą suteikiantis kunigas. O kunigai, nors savo paslaugų ir neįkainoja, vis tiek už tai, ką daro, turėtų gauti atlygį. Tad koks jis šiais metais?
Vidurkis – 50–100 eurų
Permetus akimis socialinius tinklus ir grupes, kuriose kalbama apie krikštynas bei vestuves, matyti, kad paprastai žmonės nesismulkina ir kunigui ar bažnyčiai paskiria apvalias pinigų sumas.
Už vieno vaikučio pakrikštijimą kunigui paprastai skiriama 50 ar 100 eurų auka.
Tuo tarpu vestuvės atsieina brangiau – paprastai kunigui ar bažnyčiai paaukojama nuo 150 iki 300 eurų.
Yra tokių bažnyčių ir kunigų, kurie apie kainas nekalba, tačiau yra ir tokių, kurie aiškiai pasako, kiek reikėtų paaukoti.
„Tuokėmės Kairiuose, aukojome kunigui 300 eurų, pats paprašė tiek“, – savo patirtimi dalijasi Viktorija.
„Kaunas, Jurgio kankinio bažnyčia: įkainiai – 150 eurų kiemelis valandai, 150 eurų už giesmes ir kunigui sakėme duosime 200 eurų, plius sakė, reikia atnešti tortą ir vyno, kad galėtų atšvęsti vakare. Apie kiemelį patys pasakė, kad nustatyta tokia kaina“, – rašė Ieva.
„Tytuvėnuose nesikuklinantis kunigas ten dirba, kas liečia pinigus. Pas jį yra konkrečios sumos. Pažįstu žmones iš kurių ir 500 eurų užsiprašė. Tad nenustebkit…“, – savo patirtimi dalijosi Ingrida.
Auka – laisvas žmogaus apsisprendimas
Kėdainių bažnyčias kuruojanti Kauno arkivyskupija sako, kad jokių nustatytų oficialių įkainių už vieną ar kitą ceremoniją nėra.
„Reikia pabrėžti, kad pagrindinis principas, kuriuo remiamasi šiais klausimais – tai laisvas žmogaus sprendimas duoti tokio dydžio auką, kokio pats asmuo nusprendžia.
Bažnyčioje paliekama auka už patarnavimus, žinoma, priklauso ir nuo žmonių galimybių. Tai taip pat susiję ir su žmogaus noru, apsisprendimu savo ištekliais prisidėti prie atlygio bendruomenės tarnams, ir ne tik kunigams, bet ir visiems, kurie savo triūsu padeda surengti šventę ar atlikti kitus liturginius patarnavimus, pvz., vargonininkai, zakristijonai, puošėjai, valytojai, ir kt.; be to, reiktų neužmiršti, kad tos aukos taip pat turi padėti padengti komunalines išlaidas ir kitas bažnyčios išlaikymo reikmes“, – sako Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai diakonas Darius Chmieliauskas.
Būna, kad nepaaukoja nieko
Tiesa, jis sakė, kad nutinka ir taip, kad žmonės nepaaukoja visiškai nei vieno cento, tačiau tai nėra ir negali tapti kliūtimi priimti sakramentus.
„Pasak pačių kunigų patirties, taip nutinka, tačiau labai retai, gal vos vienas ar keli procentai iš visų besikreipiančiųjų, kad nieko nepaaukotų, arba paliktų tikrai simbolinę, pvz., kelių eurų auką.
Tačiau, darsyk primenam, kad dėl to niekam negali būti atsakyti patarnavimai“, – pabrėžė diakonas.
