Jūros dugno sandaros tyrimai, kuriuos atliko pagal jungtinę sutartį veikianti paslaugų teikėjų grupė „Garant Diving“ ir „Geobaltic“ , yra itin svarbūs, nes atsižvelgiant į jų rezultatus pasirenkami vėjo elektrinių pamatų modeliai, nustatoma jų įrengimo technologija.
Pirmojo ir antrojo geologinių tyrimų etapais nustatyta, kad 30 km iki Palangos jūrinio vėjo elektrinių parko teritorija pagal geologinę dugno sandarą yra tinkama vystyti vėjo elektrinių parką. Be to, vietovė nepatenka į seismiškai aktyvių tektoninių lūžių zoną ir nepersidengia su potencialiomis naftos struktūromis.
Trečiajame etape tyrimais įvertintos jūros dugno gruntų mechaninės savybes, kurios yra svarbios jūrinio vėjo elektrinių konstrukcijų pasirinkimui, kabelių tiesimui bei susijusios infrastruktūros vystymui.
Tyrimo metu 136 km2 ploto Baltijos jūros teritorijoje buvo išgręžti 22 gręžiniai, iš kurių 20 – iki 3 metrų, o dviejų gręžinių gylis siekė net iki 100 metrų. Laboratorinių tyrimų metu nustatyta, kad visos teritorijos jūros dugno geologinė sandara yra nevienalytė.
Silpni, purūs ir vandens prisotinti smėlingi gruntai yra paplitę vakarų-pietvakarių kryptimi, o šiaurės rytiniame ploto kampe dominuoja stiprus ir labai stiprus ledyninės kilmės gruntas. Į tai rekomenduojama atkreipti vystytojų dėmesį, planuojant elektros kabelių tiesimo trasas ir parenkant statybos darbams reikalingą infrastruktūrą.
Išskirtinis dėmesys atliekant tyrimus skirtas inžineriniu vertinimu silpnų gruntų paplitimo zonų bei jų storio nustatymui. Gręžinių su labai puriu ir vandens prisotintu smėlingu gruntu teritorijose tyrėjai rekomenduoja vystytojams atlikti detalesnius inžinerinius geologinius tyrimus ir nustatyti šių sluoksnių paplitimo ribas.
Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai Baltijos jūros dugno tyrimai finansuoti jūrinio vėjo elektrinių parko plėtros parengiamiesiems darbams ir susijusios infrastruktūros įrengimui skirtomis ES fondų lėšomis. Iš viso parengiamiesiems darbams numatyta 11,54 mln. eurų, kurie finansuojami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Parengiamųjų darbų vėjo elektrinių plėtrai Baltijos jūroje projektą įgyvendina Energetikos ministerija.
Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno leistina generuoti galia būtų 700 MW. Abu jūrinio vėjo elektrinių parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio ir sumažintų šalies priklausomybę nuo elektros importo.
