Metai Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste persmelkė bemaž visas gyvenimo sritis. Šiemet tradicinėje Vilniaus knygų mugėje buvo labai daug karo ir Ukrainos bei susijusių temų. Veikė pačių ukrainiečių stendai, rodyti filmai, buvo daug renginių, vyko akcija „Radarom“ ir t.t.. Bet svarbiausia, žinoma, knygos šia tema. Vien leidykla „Briedis“ pristatė kelias. Ryškiausia jų – serijos naujovė – savanorio iš Lietuvos dienoraštis „Ukrainos karo audrose“ (aut. Arūnas Kumpis).
Iš pirmų lūpų
Į mugę veikalas „Ukrainos karo audrose“ atkeliavo tiesiai iš spaustuvės. Vos prasidėjus karui, Arūnas Kumpis išvyko į Ukrainą ir iškart pateko į patį kovos veiksmų sūkurį –knygoje fiksuoja prisiminimus iš keturių misijų karščiausių taškų. Žvalgybos ir diversijų padalinio sudėtyje jis tiesiogiai dalyvavo bei vykdė užduotis pavojingiausiuose Charkivo, Chersono, Donbaso fronto ruožuose.
Nuo pat Antrojo pasaulinio pabaigos Europa dar nebuvo susidūrusi su tokio intensyvumo karu. Ukrainiečius užgriuvo brutali Rusijos karo mašina su savo naikintuvais, strateginiais bombonešiais, artilerija, balistinėmis raketomis. Visą šį puolimą turėjo atlaikyti paprasti, dažnai menkai pasirengę, nepakankamai ginkluoti Ukrainos gynėjai. Netrukus jiems į pagalbą patraukė šimtai savanorių iš viso pasaulio.
Knygoje „Ukrainos karo audros” išsamiai, diena po dienos ir be jokių pagražinimų aprašomos užduotys, kuriose autoriui teko asmeniškai dalyvauti, taip pat kareiviška buitis, laimėjimai bei netektys. Daug dėmesio skiriama naudojamos ginkluotės ir taktikos aprašymui. Įspūdį sustiprina chronologiška tvarka pateikiamos originalios nuotraukos, žemėlapiai, priešo perimtų pokalbių išklotinės, taip pat nuorodos į vaizdo medžiagą.
Jonas Ohmanas, nevyriausybinės organizacijos „Blue / Yellow“ įkūrėjas,rekomenduoja knygą: „Autentiškai, nuoširdžiai, provokuojančiai apie tikrąjį karą Ukrainoje. Privaloma perskaityti visiems Lietuvos piliečiams.“
***
Leidykla „Briedis“taip pat pristatė garsių istorikų dr. Jurijaus Felštinskio (JAV) ir prof. dr. Michailo Stančevo (Ukraina) veikalą „Trečiasis pasaulinis. Mūšis dėl Ukrainos“.
Kas lėmė 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą? Įtraukiantis istorikų pasakojimas perteikia visą Ukrainos istoriją nuo jos ištakų iki šių dienų karo. Ar mūšis dėl Ukrainos peraugs į pasaulinį karą, ar taps naujuoju Rusijos Afganistanu ir prives prie Putino režimo žlugimo?
„Trečiasis pasaulinis. Mūšis dėl Ukrainos“ – tai J. Felštinskio ir M. Stančevo bandymas atskleisti imperinius Rusijos užmojus ir paaiškinti konflikto su Ukraina priežastis. Bendraautoriai drąsiai vadina Putiną rusų Hitleriu, peržengusiu Rubikoną dar 2014 m. kovą. Būtent po Krymo okupacijos ir buvo parašyta ši knyga, netrukus tapusi bestseleriu ir iki šiol nepraradusi savo aktualumo.
Vedžiodami skaitytojus po Ukrainos istoriją nuo senovės iki šių dienų, autoriai daugiausia dėmesio skiria Ukrainos nepriklausomybės laikotarpiui, žlugus Sovietų Sąjungai. Išsamiai aptariami nepriklausomos Ukrainos prezidentų Leonido Kravčuko, Leonido Kučmos, Viktoro Juščenkos ir
Viktoro Janukovyčiaus valdymo laikai. Analizuojamos rezonansinės žmogžudystės ir pasikėsinimai, palikę gilų pėdsaką Ukrainos politinėje istorijoje, pavyzdžiui, žurnalisto Georgijaus Gongadzės nužudymas ir bandymas nunuodyti V. Juščenką.
Knygoje pasakojama apie Ukrainos integracijos į Europą problemas, Rusijos pasipriešinimą Ukrainos ketinimams stoti į Europos Sąjungą ir tapti NATO nare, ekonominį ir dujų šantažą, kurį Rusija taiko Ukrainai ir visai Europai, Rusijos bandymus iš Ukrainos sukurti placdarmą tolesniems žygiams į Rytų Europos valstybes, pasitelkus Hitlerio Vokietijos ir Stalino Sovietų Sąjungos metodus bei taktiką. Nors blogio imperija SSRS išnyko iš žemėlapio, bet imperinė sąmonė Rusijoje išliko.
Bendraautorių teigimu, besitęsiantis Rusijos ir Ukrainos karas yra didelio – Trečiojo pasaulinio – karo preliudija. Dar 2015 m. autoriai spaudoje prognozavo, kad Rusijos invazija yra tik šešerių metų rusų kariuomenės pasirengimo klausimas ir įvyks 2021 m. (tiesa, invaziją šiek tiek nutolino nenumatyta koronaviruso pandemija).
Tad sunku nesutikti su šių autorių argumentais: „Rusija yra didelė degalinė ir dujų saugykla. Jei perkama rusiška nafta ir dujos, Rusija turi pinigų. Jei jos neperka, perka ne iš Rusijos arba perka už mažesnę kainą, Rusija neturi pinigų. Tai banali tiesa. Būtent tai įrodo visa Rusijos dujų karo prieš Ukrainą istorija.“
Nors knyga parašyta 2015 m., pastaruoju metu ją perleidžiant įvairiomis kalbomis, J. Felštinskis teigia, kad nekeistų joje nė vieno žodžio, nes jau tada buvo akivaizdu, kas nutiks ateityje. Visgi, rengiant knygą lietuvių kalba, 2022 m. vasario 24 d. Ukrainoje prasidėjo nauja Rusijos invazija, tad autoriams teko papildyti šį leidimą naujais skyriais ir informacija.
Šią knygą rekomenduojama perskaityti tiems, kurie nori sužinoti nerašytas politinių žaidimų taisykles, tikrąsias hibridinio karo priežastis ir galimas pasekmes ne tik Ukrainai ir Rusijai, bet ir visai pasaulio bendruomenei.
Knygos pratarmėje J. Felštinskis rašo: „Neįmanoma neužsiminti apie vieną žmogų, kuris visai nesąmoningai tapo laisvos Ukrainos ir pasipriešinimo Putinui simboliu. Tai – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kad ir kas dabar nutiktų, jis įeis į istoriją kaip valstybės veikėjas, kuris gynė savo šalies nepriklausomybę nuo beprotiško tirono, naikinusio viską savo kelyje. Zelenskis jau laimėjo šią kovą, nes Putino karas yra pralaimėtas. Tiesiog Putinas to dar nežino.“
***
Dar viena leidyklos knyga minėta tema yra Marko Galeotti „Putino karai. Nuo Čečėnijos iki Ukrainos“. Joje autorius nuosekliai, žingsnis po žingsnio pasakoja, kaip posovietinė Rusijos Federacija pasuko ne demokratijos, ne pagarbos žmogaus teisėms, bet imperinio revanšizmo, autoritarinio prezidentinio režimo įtvirtinimo, kitaminčių persekiojimo, net žudymo keliu, galiausiai atvedusio prie plataus masto karo prieš Ukrainą.
1991 m. Sovietų Sąjunga liovėsi egzistavusi. Jos subyrėjimą iš KGB ratelių į valdžią atėjęs Vladimiras Putinas vėliau paskelbė didžiausia XX a. katastrofa, žiauriausia neteisybe, kurią privalu ištaisyti.
Vėliau įvardinti kiti „pažeminimai“, dėl kurių kaltais apšaukti tariami vidaus ir išorės „priešai“: Rusijos demokratinio kurso šalininkai, „klastingosios“ Jungtinės Valstijos, į rytus besiplečiantis „agresyvusis“ NATO blokas. Daugeliui Rusijos piliečių supervalstybės statuso praradimas buvo tolygus asmeninei tragedijai, tad Putino ir jo aplinkos žodžiai apie netrukus atgimsiančią galybę krito į palanką terpę.
Dar Boriso Jelcino prezidentavimo laikais ne be Kremliaus pagalbos užsiliepsnojo Moldovai priklausanti Padniestrė, po poros metų kilo pirmasis Čečėnijos karas.
Putinui tapus Rusijos premjeru, 1999 m. rugpjūtį įsiplieskė antrasis Čečėnijos karas, paskui, jau užėmus prezidento postą, atkurtas Sovietų Sąjungos himnas, pasitelkus totalią propagandą pradėtas visuomenės militarizavimas, vis labiau kurstyta neapykanta Vakarams ir beveik visoms Rusijos kaimynėms.
2008 m. rugpjūtį rusų pajėgos įsiveržė į Gruziją, galiausiai 2014 m. imtasi Krymo ir kai kurių Donbaso sričių okupacijos. Rengiantis kiekvienai ginkluotai agresijai ir jai vykstant būdavo griebiamasi ištiso komplekso hibridinių priemonių: skleista propaganda ir dezinformacija, prisidengiama tariamai pažeidžiamomis rusakalbių teisėmis ir pan.
Galima sakyti, kad dirva 2022 m. vasario 24 d. Rusijos pradėtam plataus masto įsiveržimui į Ukrainą Putinas ir jo KGB-FSB aplinka ruošė ne vieną dešimtmetį. Kodėl visa tai tapo įmanoma?
Kaip Putinas ir jo sukelti kariniai konfliktai negrįžtamai pakeitė Rusijos veidą civilizuoto pasaulio akyse, sužinosite perskaitę šią knygą. Pasak britų „The Times“, „produktyvus karo metraštininkas ir analitikas Markas Galeotti parašė vertingą knygą tinkamu laiku“.
Lietuviškai jau yra išleistos M. Galeotti knygos: „Trumpa Rusijos istorija“, „Vory. Rusijos supermafija“, „Rusijos politinis karas. Peržengiant hibridinio karo ribas“ ir „Viskas tampa ginklu. Karas XXI amžiuje“.
