Energetikos ministerijos ir valstybės valdomų įmonių susitarimai dėl energijos sutaupymo ir veiksmai kasmet leis sutaupyti iki 33 mln. eurų, o po 7 metų ši suma gali siekti ir 1,2 mlrd. eurų. Įgyvendinant 2022 m. rudenį patvirtintą Vyriausybės energijos taupymo priemonių planą per tris mėnesius buvo sudaryti 24 energijos sutaupymo susitarimai su daug energijos suvartojančiomis valstybės valdomomis įmonėmis.
„Valstybės valdomos įmonės rimtai įvertino savo galimybes efektyviau naudoti energiją, tapti konkurencingesnėmis ir rado tinkamus sprendimus, kurie ne tik efektyvins veiklą, mažins veiklos išlaidas energijai, bet ir didins Lietuvos ekonomikos atsparumą bei bus draugiškesni aplinkai,“ – sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Energijos sutaupymų susitarimai sudaryti su šiomis valstybės valdomomis įmonėmis: AB „Ignitis grupė“ įmonių grupė, UAB „EPSO-G“ įmonių grupė, AB „Klaipėdos nafta“, VĮ Ignalinos atominė elektrinė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė, VĮ Lietuvos oro uostai, AB Lietuvos pašto įmonių grupė, AB „Smiltynės perkėla“, AB „Kelių priežiūra“, VĮ „Oro navigacija“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB Lietuvos automobilių kelių direkcija, VĮ Valstybinių miškų urėdija, VĮ Turto bankas, AB „Viamatika“, VĮ Registrų centras, UAB „Toksika“, UAB Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“, VĮ „Regitra“, AB „Jonavos grūdai“, UAB „Lietuvos žirgynas“, UAB „Genetiniai ištekliai“, UAB „Pieno tyrimai“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras.
Peržiūrėdamos energijos resursų naudojimą savo planiniais veiksmais valstybės valdomos įmonės užtikrins vidutiniškai iki 104 GWh galutinės energijos (preliminari piniginė suma iki 33 mln. Eur lėšų) sutaupymą savo veikloje kasmet, o iki 2030 m. – iki 3,7 TWh (iki 1,2 mlrd. Eur lėšų). Tai reikšmingi energijos kiekiai, kurie prisidės prie nacionalinio energijos produktyvumo pagerėjimo. Palyginimui 104 GWh elektros energijos visa Lietuva suvartoja per vidutiniškai 3 dienas, o 3,7 TWh – vidutiniškai per vieną metų ketvirtį.
Įmonės, veikiančios energetikos, sausumos, oro ir vandens transporto, pašto paslaugų, valstybės kelių priežiūros, renginių organizavimo, valstybės nekilnojamo turto valdymo, nacionalinių duomenų tvarkymo ir kitose svarbiose veiklose įsipareigojo kasmet iki 2030 m. diegti platų spektrą technologinių ir organizacinių energijos efektyvumo didinimo priemonių, kurios apima elektros, šilumos energijos, iškastinio kuro efektyvesnį vartojimą bei pačių įmonių darbuotojų elgsenos pokyčius, kurie pakeistų įmonių personalo įpročius tiek darbo metu tiek ne darbo metu taupiau vartoti energiją.
Dalis valstybės valdomų įmonių ateityje pačios pasigamins reikalingą suvartojamą elektros energiją diegiant saulės šviesos fotovoltinius modulius.
Vienas iš pagrindinių Lietuvos energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų – nuosekliai gerinti šalies energijos produktyvumo rodiklį (Eur/kgne) ir taip priartėti prie ES šalių vidurkio (2020 m. Eurostat duomenys: Lietuva – 5,017 Eur/kgne, Latvija – 5,049 Eur/kgne, Estija – 4,170 Eur/kgne, Lenkija – 4,717 Eur/kgne, ES 27 šalių vidurkis – 8,569 Eur/kgne).
Taip pat įgyvendinant Vyriausybės viešajam sektoriui patvirtintas energijos taupymo priemones, Turto banko ir Lietuvos energetikos agentūros parengtoje švieslentėje galima matyti valstybės įstaigų energijos suvartojimą ir lyginti duomenis.
