Birželio 3-ioji – pasaulinė dviračių diena. Pastaraisiais metais stebimas spartus dviračių sporto populiarėjimas ne tik profesionalų, bet ir mėgėjų tarpe. Šios sporto šakos populiarumą lėmė tai, kad važiavimas dviračiu yra ne tik galimybė profesionaliai sportuoti, bet ir yra viena iš aktyvaus laisvalaikio praleidimo formų, padedančių sumažinti susikaupusią psichologinę įtampą, sustiprinti žmogaus kūno raumenis ar praturtinti laisvalaikį. Todėl nuolat auga ir dviratininkų aprangos paklausa.
Važiavimas dviračiu yra ilgos trukmės, didelės ištvermės reikalaujanti fizinė veikla. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad profesionalūs dviratininkai treniruojasi žymiai daugiau nei kitų grupių dviračių sporto atstovai.
Profesionalai važinėja dviračiu vidutiniškai 5,64 dienos arba 16,5 valandos per savaitę. Važiuojant dviračiu suvartojamas didelis energijos kiekis, ir išskiriamas didelis prakaito kiekis, o važiuojančio dviračiu žmogaus stuburas dideliu kampu išsilenkia į priekį, todėl jo apatinė kūno dalis intensyviau apkraunama už viršutinę.
Dviratininkui ilgai būnant tokioje padėtyje dažnai atsiranda apatinės nugaros dalies skausmas. Mokslinių tyrimų rezultatai patvirtino, kad apatinės nugaros dalies skausmą jautė 44 procentų dviratininkų, važinėjančių užmiestyje, ir 36 procentai profesionalių dviratininkų.
Tinkami drabužiai – labai svarbu
Kokius reikalavimus šiandien aprangai kelia dviračių sporto profesionalai ir mėgėjai? Be abejo, jie priklauso nuo važiavimo dviračiu pobūdžio, aplinkos bei žmogaus individualių fiziologinių savybių. Todėl kiekvienu atveju dviratininkų pasirenkami drabužiai skiriasi pagal kainą, išvaizdą, dydį, atitikimą figūrai, dizainą, funkcines savybes ir kokybę.
Tačiau visais atvejais dviratininkų apranga turi būti komfortiška. Vadinasi, ji turi „kvėpuoti“, tai yra, gerai praleisti prakaitą ir šilumos perteklių, kuris susikaupia žmogui intensyviai judant. Specialūs dviratininkų drabužiai turi apsaugoti žmogaus kūną nuo nepalankių išorinių veiksnių, reikšmingai sumažinti nemalonius pojūčius dėl pieno rūgšties išsiskyrimo raumenyse bei atsirandantį nuovargį dėl intensyvios fizinės veiklos.
Todėl dviratininkų apranga turi būti pagaminta iš tinkamų medžiagų, o jos konstrukcija – ergonomiška.
Profesionalių dviratininkų aprangos komplektas dažniausiai yra sudarytas iš prigludusių marškinėlių ir šortų, maksimaliai sumažinančių aerodinaminį pasipriešinimą ir užtikrinančių reikalingą kompresiją tam tikroms raumenų grupėms.
Prigludęs siluetas, stovės tipo apykaklė, reglano kirpimo rankovės ir sandarus užtrauktukas yra pagrindiniai dviračių aprangos dizaino ir konstrukcijos elementai, kurie padeda apsisaugoti nuo vėjo, sumažina oro pasipriešinimą ir garantuoja judesių laisvumą.
Dviratininkų aprangai būdingi skirtumai, palyginti su įprastais sportiniais drabužiais, yra mažesnis pečių linijos nuolydžio kampas, ilgesnė nugaros detalės centrinė dalis su apačioje pritvirtinta elastinga silikonine juostele bei trumpesnė priekio detalės vidurinė dalis. Šių drabužių medžiagos turi būti lengvos ir labai tamprios bei pasižymėti geromis kompresinėmis savybėmis, dideliu nelaidumu vėjui, neteplumu, antibakteriniu atsparumu, geru laidumu orui ir garams, greitu drėgmės sugėrimu ir jos atidavimu į aplinką bei dideliu atsparumu dilinimui.
Laidumas orui ir garams, nelaidumas vėjui ir kitos svarbios savybės
Tokias savybes gali užtikrinti medžiagos, kurių sudėtyje yra inovatyvių tekstilės pluoštų. Pavyzdžiui, jei medžiagoje yra Coolmax® poliesterinių pluoštų, kurių gamybos technologija garantuoja optimalų drėgmės perdavimą nuo odos paviršiaus į išorinį medžiagos sluoksnį, iš kurio ji greitai išgarinama, tuomet dviratininko oda ilgai išlieka vėsi ir sausa.
Medžiagų struktūroje esančios funkcinės polimerinės membranos, pvz., „Windtex Shield“ ir kt., puikiai apsaugo nuo vėjo. O inovatyvūs poliamido pluoštai tokie, kaip pavyzdžiui, Cordura® ir kt., garantuoja apie du kartus didesnį medžiagos atsparumą dilinimui, lyginant su drabužiais, pagamintais iš įprastų poliamidinių medžiagų.
Drabužiai turi būti pagaminti iš ryškių spalvų medžiagų, užtikrinančių gerą dviratininko matomumą kelyje bet kuriuo paros metu. Todėl drabužių medžiagų spalva turi būti atspari skalbimui ir ultravioletiniams (saulės) spinduliams visą jų eksploatavimo laikotarpį.
– V. Daukantienė
Drabužiai, pagaminti iš medžiagų, kurioms būdinga didelė paviršiaus trintis ir mažas elastingumas, slysta odos paviršiumi blogiau, kai judančio žmogaus kūno oda labai išsitempia. Todėl drabužiai, pagaminti iš tokių savybių medžiagų, per stipriai spaudžia žmogaus kūną ir sukelia diskomforto jausmą.
Siekiant to išvengti, naujų gaminių vystymo metu yra pasitelkiamos 3D kompiuterinio projektavimo technologijos, leidžiančios patikrinti drabužio kompresines savybes ir atitikimą figūrai dar nepradėjus serijinės gamybos.
Kalbant apie dviratininkų aprangos dizaino sprendimus, svarbu paminėti, kad drabužiai turi būti pagaminti iš ryškių spalvų medžiagų, užtikrinančių gerą dviratininko matomumą kelyje bet kuriuo paros metu. Todėl drabužių medžiagų spalva turi būti atspari skalbimui ir ultravioletiniams (saulės) spinduliams visą jų eksploatavimo laikotarpį. Tam tikrose drabužio vietose turi būti numatyti ir šviesą atspindintys elementai.
Moksliniuose tyrimuose vykdytos dviratininkų apklausos rodo, kad profesionalūs dviratininkai pirmenybę teikia drabužiams, kurie garantuoja gerą kūno vėdinimą, puikiai praleidžia orą, labai gerai atitinka kūno matmenis ir nevaržo judesių.
Miesto ir priemiesčių dviratininkai-mėgėjai dažniau renkasi tokius drabužius, kurie apsaugo nuo nepalankių aplinkos veiksnių važiuojant bet kokiomis oro sąlygomis ir užtikrina gerą matomumą. Palankiai vertinamos kišenės, tinkamos smulkiems daiktams įsidėti. Plento dviratininkai pirmumą teikia aprangai, kuri garantuoja geresnį aerodinaminį pasipriešinimą.
