56-erių metų Endželos ligos istorija prasidėjo prieš kiek daugiau nei metus. „Supratau, kad kažkas yra negerai, kai išbėrė visą kūną ir nukrito svoris“, – prisimena Endžela. Vėliau paaiškėjo diagnozė – moteriai nustatyta ūminė mieloleukemija. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas hematologas ir onkologas chemoterapeutas dr. Domas Vaitiekus teigia, kad daugumai šia liga sergančių pacientų nepakanka vien gydymo medikamentais ar kitų modernių gydymo būdų. Alogeninė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija (KKLT) jiems tampa vienintele viltimi įveikti ūminę mieloleukemiją.
Moteris prisimena, kad kartu su kūno bėrimu pasireiškė ir stiprūs nugaros skausmai, kurie vis labiau intensyvėjo, vaistai nuo skausmo taip pat nepadėjo. Dėl šios priežasties ji kreipėsi į Skubios pagalbos skyrių Kauno ligoninėje. „Čia atliko visus būtinus tyrimus ir mane perkėlė į Kauno klinikas, – prisimena Endžela. – Čia išgirdau onkologinės ligos diagnozę.“ Taip prasidėjo Endželos kova su ūmine mieloleukemija.
Moteriai taikytas chemoterapinis gydymas ir tuo pačiu metu pradėtos tinkamo donoro paieškos. „Pacientei pradėtas taikyti chemoterapinis gydymas tam, kad būtų pasiekta ligos remisija, nes tik tada moteris gali būti pasiruošusi transplantacijai, – sako Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja hematologė Miglė Kulbokė. – Laukėme ir tikėjomės kuo greičiau pasiekti ligos remisiją ir Endželai surasti tinkamą donorą.“
D. Vaitiekus džiaugiasi, kad tinkamą donorą alogeninei kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijai pacientei pavyko surasti greitai. „Donoras surastas negiminingų donorų registre“, – sako gydytojas.
„Aš labai pasitikėjau Kauno klinikų komanda ir savo jėgomis pasveikti. Laukiau transplantacijos ir tikėjausi tik geriausios baigties savo ligos istorijoje“, – pozityviomis mintimis dalijasi Endžela.
Prieš atliekant alogeninę kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją, pacientei atlikti reikalingi tyrimai ir įsitikinta, kad pasiekta ligos remisija. „Endželai buvo taikoma viso kūno apšvita ir didelių dozių chemoterapija. Tokiu būdu sunaikinti pažeisti pacientės kaulų čiulpai, o organizmas paruoštas priimti sveikas donoro ląsteles“, – apie pasiruošimą procedūrai pasakoja pacientę gydęs gydytojas.
„Ši istorija yra nuostabi tuo, kad pacientė pasveiko labai greitai, – teigia dr. D. Vaitiekus. – Potransplantacinis laikotarpis yra pats sudėtingiausias, nes galimos pavojingos komplikacijos, tačiau Endželos gydymo eiga buvo ypač sklandi ir nekomplikuota. Pacientės pozityvumas, Kauno klinikų specialistų žinios ir patirtis atnešė puikius rezultatus.“
Endžela labai dėkinga Kauno klinikų specialistams už palaikymą, padrąsinimą ir už dovanotą gyvenimą. „Aš pasitikiu gydytojais ir toliau klausysiu jų rekomendacijų. Šiuo metu gyvenu šia diena ir labai džiaugiuosi, kad vis dar esu čia“, – šypsosi moteris.
Kauno klinikose autologinės kaulų čiulpų transplantacijos, kai kamieninės ląstelės yra surenkamos iš paties paciento, vėliau užšaldomos ir po stiprios chemoterapijos vėl suląšinamos pacientui, pradėtos atlikti 2015 metais. Nuo 2020 metų atliekamos ir alogeninės kaulų čiulpų transplantacijos. Tokios transplantacijos metu kamieninės kraujodaros ląstelės gaunamos iš donoro, pacientui skiriama chemoterapija ir (arba) viso kūno spindulinė terapija. Prigijus donoro kamieninėms ląstelėms, atsinaujina įprasta kraujo gamyba be piktybinių ląstelių, sveikos imuninės ląstelės atpažįsta likusias navikines ląsteles ir jas sunaikina. Iš viso Kauno klinikose atlikta daugiau 200 KKLT, iš jų – 23 alogeninių kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijų.
Kauno klinikų specialistai, siekdami gilinti žinias sudėtingų hematologinių ir onkologinių ligų, tokių kaip ūminė mieloleukemija, kuria sirgo Endžela, gydyme, surengė jau 7-tąją Tarptautinę hematologijos ir onkologijos konferenciją, kuri sukvietė dalyvius iš skirtingų pasaulio šalių. Susitikimas vyko hibridiniu būdu, tačiau tai nesutrukdė sėkmingai bendradarbiauti skirtingų disciplinų dalyviams.
Konferencijos mokslo komiteto pirmininkas profesorius Dietger Niederwieser iš Vokietijos didžiuojasi Lietuvos pažanga hematologijos ir onkologijos srityse. „Šiuo metu jūsų šalis yra dėmesio centre Europoje, kai kalbame apie šias sritis. Kolegos iš Lietuvos kuria reikalingus pokyčius“, – teigia profesorius. Konferencijos metu pristatytos naujos rekomendacijos tokiomis ligomis kaip ūminei mieloleukemijai, lėtinei mielogeninei leukemijai, daugybinei mielomai. Taip pat atkreiptas dėmesys svarbiai ir sunkiai diagnozuojamai liga – mastocitozei, pristatyti naujausi pokyčiai neseniai diagnozuotai ir atspariai M. Hodžkino ligos stadijai. Dalyviai gilino žinias kamieninių ląstelių transplantacijose, genų terapijoje ir mRNR technologijose.
Kauno klinikų informacija
