Liepą prasidėjęs Vilniaus gatvės kapitalinis remontas pasiekė pusiaukelę. Esminiai darbai po žeme artėja pabaigos link, todėl sutankinta skalda dengiamos atkarpos palengva atveriamos gyventojams ir vietos įstaigoms. Visgi visuomenėje kilus diskusijų, kaip turėtų atrodyti šios svarbios senamiesčio vietos grindinys, gyventojai kviečiami pareikšti savo nuomonę. Gyvai pamatyti ir išbandyti pavyzdinį dangos fragmentą galima šalia Rotušės aikštės, o vertinimą atiduoti – žemiau esančioje apklausoje.
Pritaikytas ir lygus visiems
Penktadienį nugludintas autentiško akmens plotas buvo išbandytas vežimėliais ir dviratėmis transporto priemonėmis. Kauniečiai įsitikino, kad svarstomas naujasis Vilniaus gatvės dangos pagrindas būtų kur kas patogesnis nei senoji tašytų akmenų danga.
„Dėl ankstesnės dangos važiuoti Vilniaus gatve tiesiog negalėdavau. Problema yra absoliučiai techninė. Mes galime vertinti tai kaip problemą ir pasižiūrėti kaip į galimybę sukurti lygias sąlygas visiems. Nesuprantu tos „akmenų brolijos“, kuri pasisako prieš pokyčius. Koks senamiestis be verslo, kavinių ir judėjimo“, – svarstė VšĮ „Neįgali Lietuva“ vadovas Audrius Kalvėnas, išbandęs lygaus grindinio fragmentą neįgaliojo vežimėliu.
Jam antrino ir kita neįgaliojo vežimėliu atriedėjusi kaunietė: „Seniai nesu buvusi Vilniaus gatvėje, nes tiesiog negalėdavau patekti, o ir čia atriedėjau ratais, aplink, kur lygesnis kelias, nes per akmenis nepravažiuoju.“
Pasak Kauno savivaldybės Tarybos nario, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko Donato Večerskio, įgyvendinant projektą būtina atsižvelgti į visas visuomenės grupes.
„Čia ne pritaikymo klausimas – kalbėkime apie kliūčių nesukūrimą. Pasaulis keičiasi ir turime realią galimybę atverti šią zoną visiems kauniečiams. Neįgalieji taip pat nori gyventi ir judėti visur – tai tokie patys žmonės. Kodėl mes turime nurodyti, kur jie turi važiuoti ar ateiti? Reikia kurti miestą, kuris būtų pritaikytas visiems. Tai laikais, kai šis akmuo buvo paklotas, neįgalūs žmonės buvo uždaryti namuose, jų niekas nenorėjo matyti, bet visa tai – jau praeitis, išmeskime iš galvų tas sovietmečio atgyvenas“, – neabejojo D. Večerskis.
Siekia užtikrinti ilgaamžiškumą
Vilniaus gatvės kapitalinį remontą atliekančios bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas paaiškino akmens lyginimo technologinį procesą bei inžinerinius sprendimus. Jo teigimu, į grindinį sudėti esamus nelygintus akmenis nebūtų prasmės, nes gyventojai ir toliau susidurtų su problemomis.
„Esami akmenys nėra lygūs, todėl pro juos pravažiavus 3,5 tonos automobiliui arba sunkvežimiui, kai kurie sminga gilyn į nestabilų gruntą ir kažkiek pasėsta. Toks akmuo spaudžia šonus ir slėgis į visas puses pasiskirsto vienodai. Taip kitas akmuo kilsteli į viršų. Tas pats vyksta ir šąlant. Kadangi esami akmenys neturi aiškios geometrinės formos, grindinys „išsivaikščioja“. Tokios formos akmuo niekada nebus stabilus.
Jeigu konkurse būtų sąlyga, kad akmuo lieka toks, koks buvo, mes jame nebūtume dalyvavę, nes kaip inžinieriai negalėtume užtikrinti tos gatvės ilgaamžiškumo ir stabilumo. Dėl to yra priimtas ir patvirtintas sprendimas nulyginti apatinę smailumo dalį iki didesnio ploto, taip sumažinant spaudimą į žemę. Stabilizavę dangą galėtume užtikrinti, kad grindinys bus ilgaamžis ir patvarus“, – tikino J. Kriaučiūnas.
Pašnekovas pateikė vaizdų palyginimą: ant smėlio stovint su aukštakulniais, kulniukas kaipmat susmenga, o batas lygiu padu išsilaiko paviršiuje. Analogiškai ir senieji tašyti akmenys nusmailintu pagrindu smenga į gruntą.
Tikslas – išsaugoti autentiškumą
Naujosios dangos fragmentą įvertinęs Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas pasidalino istorijos detalėmis. Pasak jo, Lietuvos įstatymai numato galimybę kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes pritaikyti visuomenės poreikiams, atliekant minimalias korekcijas.
„Dėl tokio grindinio apdirbimo mes nė nediskutuotume, jeigu Vilniaus gatvės akmenys būtų išties autentiškas viduramžių palikimas. Tačiau tiesa tokia, kad iki pat XIX a. pabaigos Vilniaus gatvė nebuvo grįsta, o dabartinį vaizdą ji įgavo tik 1985 m., surinkus išardytus tarpukario laikotarpio grindinių akmenis kitose miesto vietose ir suvežus čia.
Reikia pripažinti, kad senamiestyje apskritai daugelis mums įprastų elementų nėra autentiški, bet sukurti sovietmečiu, pagal tuomečių architektų ir restauratorių išmonę. Šių dalykų paveldosauginė vertė yra visuomenės susitarimo reikalas, dėl to galima diskutuoti. Manau, kad dabar siūlomas kompromisinis sprendimas yra priimtinas – išlaikoma autentiška materija (iš tarpukario, bet vis dėlto turinti istorinę vertę), ji šiek tiek apdirbama, kad tarnautų funkcionaliau“, – teigė S. Rimas.
Artėja apsisprendimo terminas
Planuojama, kad po kapitalinio remonto vaizdingą pagrindinę senamiesčio arteriją papuoš ne tik lygesnė akmenų danga, bet ir atnaujinti šviestuvai bei kiti mažosios architektūros elementai.
Greta nulyginto autentiško akmens puikuotųsi vos per keletą centimetrų pakilę šaligatviai su nauja granito danga, o tarp jų įsiterps bortelis ir lietaus nubėgimo latakas iš nelyginto akmens – būtent tokio, kokiu anksčiau buvo grįsta visa gatvė.
Pasak Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, panašių grindinio pavyzdžių galima pamatyti ir kitų Europos šalių miestuose. Šįkart buvo konsultuotasi su Skandinavijos architektais.
„Išsprendę požeminių komunikacijų problemas, pradėsime pasiruošimą grindinio atnaujinimui. Kaip anksčiau, taip ir dabar laikomės pozicijos, kad esami tašyti akmenys turėtų būti nulyginti ir pritaikyti visiems gyventojams, o tarp jų – neįgaliesiems bei šeimoms su vežimėliais. Tačiau mūsų siūlomam sprendimui nepritaria Kultūros paveldo departamentas.
Mūsų siūlymas nėra jokia naujiena. Analogų galima rasti kituose Europos senamiesčiuose. Kol kas darbai vyksta pagal grafiką, tačiau užsitęsus ginčui visų numatytų planų įgyvendinti iki vasaros gali ir nepavykti. Dėl to nukentėtų vietos verslas, kuris ir taip išgyvena ne pačius lengviausius laikus“, – sakė Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Kviečia išreikšti nuomonę
Darbai Vilniaus g. prasidėjo nuo požeminių komunikacijų rekonstrukcijos. Kasant 4 metrų gylio tranšėjas buvo keičiami stipriai nusidėvėję vandentiekio bei nuotekų tinklai, atskiriant lietaus ir buitinių nuotekų sistemas. Visą procesą prižiūrėjo archeologai, kurie lygiagrečiai vykdė kasinėjimus.
Į savo mėgstamas kavines bei parduotuves jau galima nukeliauti nuo Rotušės aikštės iki J. Naugardo gatvės. Likusius praėjimus planuojama atidaryti iki didžiųjų metų švenčių.
Viešumoje kyla nemažai diskusijų dėl remontuojamos Vilniaus gatvės grindinio – pakloti autentiškus, bet lygesnius ar palikti tokius pačius senuosius akmenis? Čia svarbi kiekvieno kauniečio nuomonė!
Loading …
Ryšių su visuomene skyriaus informacija
