Ruduo Kaune įsibėgėjo su sumanaus miesto ateities vizija ir technologijomis, kurios buvo pristatytos konferencijoje „SMARTIES: technologijos, keičiančios miestą“. Renginio organizatoriai į Kauno mokslo ir technologijų parką (Kauno MTP) sukvietė bendruomenes iš visos Lietuvos įsikrauti naujų žinių apie išmanaus miesto kūrimą. Kartu su pranešėjais renginio dalyviai diskutavo apie tai, kaip pakelti miestų kokybę nuo stagnuojančios infrastruktūros iki išmaniųjų sprendimų bei gyvo miesto.
Kauno MTP direktorius Paulius Nezabitauskas atkreipė dėmesį į tai, kad gyventojų skaičius miestuose auga vis sparčiau. O iki 2050-ųjų, prognozuojama, miestuose gyvens daugiau nei du trečdaliai visuomenės. Tad, esant tokiai didelei žmonių koncentracijai, jau dabar itin svarbu ieškoti išmaniųjų sprendimų patogesniam gyvenimui.
„Jau dabar mūsų verslo ir mokslo bendruomenėje yra kuriami išties reikalingi ateities energetikos, mechatronikos, sveikatos, stebėjimo ir analizavimo, robotikos bei kitų sričių technologiniai sprendimai. Tarp tokių jau sukurtų technologijų yra parkavimo vietos užimtumo informacijos teikimo realiu laiku įrenginiai, leidžiantys vairuotojams sutaupyti laiko, 3D kameros robotikos sprendimams bei žmonių saugumui užtikrinti, autonominiai robotai, padedantys nukakti iki labai sunkių vietų ir įvykdyti užduotį bei daugelis kitų“, – pažanga mokslo ir technologijų srityse džiaugiasi P. Nezabitauskas.
Didėjant gyvenimo tempui ir neišvengiamai augant informacijos srautams, itin svarbu tapo ir kokybiškai valdyti laiką bei duomenis. Vieną iš sprendimų, kaip saugoti didelius duomenų kiekius, konferencijos metu pristatė Kauno MTP įmonė „Genomika“. Šio startuolio komanda jau kurį laiką sėkmingai talpina informaciją į DNR ląsteles. Vienas žinomiausių jų projektų – dar šią vasarą į DNR ląstelę įrašytas Lietuvos Respublikos valstybės himnas.
Vilniaus miesto savivaldybės „Vilniaus planas“ Intelektualių sprendimų ir duomenų valdymo skyriaus vadovė dr. Eglė Radvilė taip pat pasidalino gerąja patirtimi, kurią įgijo du metus dalyvaudama „Bloomberg Philanthropies“ tarptautiniuose mokymuose. Ji prisipažino, kad pati vertingiausia pamoka mokymuose buvo tai, kad visi skaitmeniniai įgūdžiai pirmiausia turi remtis empatija. Taip gimė idėja Vilniaus miestą padaryti tarsi laboratorija, kurioje būtų testuojami pačių žmonių pasiūlyti įvairūs išmanūs sprendimai.
„Norėdama sukurti Vilniaus skaitmeninę strategiją, aš pati ėjau į gatvę ir bendravau su žmonėmis, klausiau, kaip jiems sekasi ir ko jiems trūksta šiandieniniame mieste. Vienas iš didžiausių iššūkių – keliavimo laikas eismo spūstyse. Tačiau problema yra ne pačiose eismo spūstyse, o tame, kad vilniečiai veža savo vaikus septyniolika kilometrų į mokyklą kitame miesto gale ir taip sudaro tas spūstis. Ką mes padarėme? Mes pasiūlėme mokyklų atstovams pakelti savo kompetencijas vadybos srityje ir sukurti tokias patrauklias mokyklas, kad vietiniai gyventojai nenorėtų vežti savo vaikų į mokyklą kitame miesto gale. Tai bet kokiu atveju yra iniciatyva, kuri atsipirks po tam tikro laiko“, – pavykusia iniciatyva džiaugėsi dr. E. Radvilė.
Pasak jos, net 90 proc. visų idėjų nepareikalavo jokių finansinių investicijų, nes į eksperimentavimą aktyviai įsitraukė pati miesto bendruomenė. Vienas iš žmonių pasiūlytų sprendimų buvo eismo įvykius fiksuojantys dronai tam, kad, įvykus avarijai, nereikėtų kaskart kviesti policijos pareigūnų ir jie galėtų savo laiką skirti svarbesnėms misijoms. Dar viena idėja – pradinėse mokyklose į mokomųjų dalykų sąrašą įtraukti bent vieną IT dalyką tam, kad vaikai jau nuo mažų dienų galėtų lavinti savo technologinius įgūdžius. Vilniaus savivaldybės atstovė atskleidė, kad nuo gruodžio mėnesio Vilniuje jau veiks tokios eksperimentinės mokyklos.
Dar vienas konferencijos pranešėjas, IT procesų automatizavimo ekspertas Arūnas Franckevičius konstatavo faktą, kad visuomenėje būtina didinti žmonių laimės indeksą. Anot jo, teisingai sudėlioti išmanaus miesto procesai per metus gali lemti net tris savaites papildomo laisvo laiko vienam žmogui.
„Miestas – tai visų pirma yra žmonės. Jeigu seniau buvo galvojama, kad ekonomikos augimas kelia žmonių laimės indeksą, tai dabar reikėtų mąstyti priešingai – ar laimingas individas gali daugiau prisidėti prie ekonomikos augimo? Tad darbo vietose labai svarbu stebėti darbuotojų psichologinę būseną bei darbo efektyvumą tam, kad būtų galima laiku užtikrinti reikalingas pagalbos priemones“, – įsitikinęs A. Franckevičius. Jis taip pat pristatė 2015-aisiais metais SMF atliktą tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad 10-ies minučių linksmo filmuko peržiūra darbo metu darbuotojo produktyvumą padidina net 12 proc. Tad, pasak jo, kartais papildoma investicija į trumpą polisį duoda daug efektyvesnę grąžą.
Konferencijos metu hole taip pat buvo pristatomos tarptautinių projektų „Planet4“, „SoftAware“ ir „ATHIKA“ internetinės mokymų platformos, kuriose bus galima kelti savo kompetencijas dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi, daiktų interneto, duomenų valdymo srityse. Besivystant išmaniesiems miestams, tokie įgūdžiai taps reikalingi ne tik inovacijų kūrėjams, bet ir transporto, medicinos ir kitų sričių profesionalams, kurie turės gebėti dirbti su išmaniais sprendimais savo kasdieniniuose darbuose. Jau kitą antradienį Kauno MTP kvies startuolius stiprinti ir savo verslumo įgūdžius pre-akseleratoriuje „Evolut 4.0”.
