2020 12 04
Viena prioritetinių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sričių – civilinė sauga. Nuo 2019-ųjų jai buvo skirta itin daug dėmesio.
„Kaip parodė pastarųjų metų įvykiai, civilinė sauga – tai sritis, kurią reikia stiprinti, nes ji susijusi su kiekvieno iš mūsų ir visuomenės saugumu. Įvairūs įvykiai: potvynis, škvalas, gaisras, pandemija ar Astravo atominė elektrinė (AE) – tai iššūkiai, kuriems privalome būti pasirengę, žinoti pareigas, atsakomybę, gebėti veikti ir įveikti sudėtingas ir pavojingas situacijas. Per daugelį metų ši sritis buvo nustumta į institucijų veiklos paraštes, todėl reikėjo sutelkti didžiausius pajėgumus, kad pasiektume gerų rezultatų“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Šiemet spalio mėnesį Seimui buvo pateiktas Civilinės saugos įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų projektai. Juose siūloma optimizuoti valdymą, atsisakyti perteklinių grandžių ir greitinti sprendimų priėmimą, užtikrinti jų privalomumą institucijoms ir tarnyboms. Seimui pritarus pasiūlymams, būtų sustiprinti civilinės saugos mechanizmai, užtikrintas kryptingas pasirengimas galimoms grėsmėms (pvz., atsirandančioms dėl COVID-19 pandemijos, Astravo AE darbo, situacijos Baltarusijoje), sukurtas tvarus ir efektyvus civilinės saugos modelis.
„Šias problemas siūlome spręsti stiprinant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą ir konsoliduojant bei centralizuojant civilinės saugos kompetencijas vienoje institucijoje, atsisakant Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos ir Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro kaip perteklinių grandžių“, – teigia ministrė R. Tamašunienė.
Astravo AE grėsmė yra nuolatinio pobūdžio, todėl nacionalinių CBRN (cheminių, biologinių, radiacinių ir branduolinių incidentų) kompetencijų stiprinimas kaip niekad aktualus. Planuojama, kad pirmajame etape Lietuvoje atsiras 2 CBRN moduliai (švarinimas ir antžeminė žvalgyba), tam biudžeto projekte numatoma skirti 4,8 mln. eurų. Šis pasirengimas ir investicija padės mums pritraukti Europos Sąjungos (ES) lėšų ir pretenduoti įsteigti regioninį Europos centrą.
„Tai Lietuvos ambicija – pasirengti ir turėti ne tik gerą įrangą, bet ir stiprinti specialistų kompetencijas. Šiuo metu procesas pradėtas, mūsų šaliai tai puiki galimybė stiprinti civilinę saugą“, – kalba vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Taip pat skirtos lėšos savivaldybių pasirengimui Astravo AE keliamoms grėsmėms. Vidaus reikalų ministerija kartu su pavaldžiomis įstaigomis vykdė funkcines pratybas, buvo atnaujintas interneto puslapis www.Lt72.lt, atnaujinamos gyventojų perspėjimo sirenos, nupirktos papildomos licencijos, siekiant sustiprinti Gyventojų perspėjimo sistemą bei siekiant užtikrinti, kad perspėjimo žinutes gautų kuo daugiau Lietuvos gyventojų.
COVID-19 pandemijos valdymas
Lietuva buvo viena iš pirmųjų šalių, kuri greitai reagavo ir priėmė reikalingus sprendimus, atsižvelgusi į tai, kaip plinta COVID-19 pandemija Europoje. Vasario mėnesio pabaigoje sušauktas Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) posėdis ir visoje šalyje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o netrukus po to buvo pranešta apie pirmąjį COVID-19 atvejį Lietuvoje. Per 2020 metus buvo organizuota 13 VESK posėdžių. Taip pat Vidaus reikalų ministerijai teko priimti sprendimus dėl judėjimo per sienas kontrolės užtikrinimo ir vidaus tarnybų darbo perorganizavimo. Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras nuolat tikrina pareigūnų sveikatą, jiems atliekami ir COVID-19 testai.
2020 m. nuo kovo 14 d. iki rugsėjo 14 d. buvo atkurta laikina vidinių sienų kontrolė, įkurti mobilūs pasienio postai prie sienos su Lenkija ir Latvija, sustiprintas patruliavimas, pareigūnai nuo kovo mėnesio dirba aukščiausios parengties režimu.
„Užaugo visa karta, kuri jau pamiršo, kas yra valstybių sienos, Europos Sąjungoje keliavome laisvai, bet staiga – per vieną dieną – mums teko pasirūpinti ir užtikrinti sienų kontrolę. Visa tai buvo milžiniškas iššūkis, kurį mums pavyko įveikti“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Vidaus reikalų ministerija ėmėsi lyderystės ir organizavo nuotolines konferencijas savivaldybėms, kur dalyvavo ir kitų institucijų vadovai bei specialistai ir teikė aktualią informaciją. Toks bendradarbiavimo formatas išliko iki šiol.
Humanitarinis koridorius
Ekstremaliąją situaciją patyrė ir migracijos sistema, kai teko greitai priimti sprendimus, kad būtų suteikta pagalba Baltarusijos piliečiams ir sprendžiama dėl politinės krizės pasekmių šalinimo. Atsižvelgdama į sudėtingą situaciją bei susiklosčiusias politines aplinkybes ar kitokias grėsmes Baltarusijos Respublikoje, Vidaus reikalų ministerija išduoda leidimus atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams. Iki 2020 m. gruodžio 4 d. išduoti 687 leidimai, taip pat buvo sudaryta galimybė Baltarusijos piliečiams ir jų šeimos nariams gauti nacionalinę vizą supaprastinta tvarka. Taip pat jau 66 asmenys pasiprašė prieglobsčio. Vidaus reikalų ministerija išleido specialų leidinį, kur pateikiama visa reikalinga informacija apie galimybes atvykti ir gyventi Lietuvoje.
Regioninė politika
„Regioninė politika yra investicijų ir savarankiškumo politika. Ji skatina kurti darbo vietas, plėtoti konkurencingumą, ekonomikos augimą, siekti aukštesnės gyvenimo kokybės ir tvarios plėtros, mažinti skirtumus tarp regionų ir jų viduje. Regioninei politikai nereikia šablonų, kurie negali vienodai tikti visiems, bet svarbu savitas požiūris į kiekvieną regioną. Pavyzdžiui, jeigu kalbame apie priešmokyklinio ugdymo gerinimą, tai galbūt ne visiems reikia naujo pastato, bet gero kelio ar tinkamo transporto? Taigi jau šiame etape prasideda regioninė politika“, – kalba vidaus reikalų ministrė.
Praeitų metų pabaigoje Seimas pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktam Regioninės plėtros įstatymui. Nuspręsta įgyvendinti regioninę politiką decentralizuotai, suteikti savarankiškumo ir sprendimų priėmimo galių regionų plėtros taryboms, priimti tarpusavyje suderinti pagrindiniai planavimo dokumentai :
- 2020 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Regioninės plėtros įstatymas. Nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą konkrečiame regione planuos ir koordinuos regiono plėtros taryba – savarankiškas juridinis asmuo, turintis įstatymu nustatytą kompetenciją; sukurtos paskatos Lietuvoje diegti savivaldybių bendrai valdomas regionines viešųjų paslaugų organizavimo sistemas;
- 2021 m. sausio 1 d. įsigalios Strateginio valdymo įstatymas. Pagal šį įstatymą regiono plėtros taryba taps lygiaverčiu strateginio valdymo sistemos dalyviu, o regiono plėtros planas – tos pačios svarbos dokumentu, kaip ir bet kurios ministerijos rengiama plėtros programa. Atskirose ministerijose buvusius krepšelius pakeis regiono plėtros planas, finansuojamas iš regioninei politikai skirtų lėšų;
- Nacionalinio pažangos plano projekte numatyta ne keliolika skirtingų ministerijų regioninių tikslų ir uždavinių, bet vienas regioninės plėtros tikslas ir uždaviniai – tolygus ekonomikos augimas ir prieinamos paslaugos visiems gyventojams. Kaip jį įgyvendinti, kokius būdus pasirinkti, sprendžia regiono plėtros taryba;
- įteisintas regionų plėtros tarybų juridinis statusas, funkcijos ir finansavimas. Iki 2021 metų kovo mėn. steigiamos 10 tarybų su savo administracijomis. Regioninės plėtros įstatyme ir Nacionaliniame pažangos plane įtvirtintos nuostatos, užtikrinančios, kad regioniniam planavimui būtų skirta 30 proc. ES struktūrinių fondų lėšų 2021–2027 metų laikotarpiu;
- vyksta pasirengimas 2021–2027 metų finansavimo iš ES fondų laikotarpiui.
Migracijos procesų optimizavimas
Vidaus reikalų ministerija ypatingą dėmesį skyrė migracijos procesams optimizuoti, klientų aptarnavimo kokybei ir Migracijos departamento darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, kitoms priemonėms, susijusioms su migracijos procesų valdymu, įgyvendinti. Prieš metus pradėjo veikti Lietuvos migracijos informacinė sistema (MIGRIS), skirta teikti elektronines paslaugas Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims bei gyventi ir dirbti ar kitais pagrindais į Lietuvos Respubliką atvykstantiems užsieniečiams. Atnaujinta interneto svetainė www.migracija.lt, informacija klientams pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis, sukurta patogi vizitų registracijos sistema ir el. paslaugų vedlys. 2019 m. rugsėjo mėn.– 2020 m. spalio mėn. per MIGRIS pateikta daugiau nei 73 tūkst. prašymų, rezervuota daugiau nei 317 tūkst. vizitų migracijos padaliniuose. Optimizavus klientų aptarnavimo procesus, vidutinis laukimo gyvoje eilėje laikas sutrumpėjo iki 10 minučių (palyginti su 2018–2019 metų I pusmečio statistika, kai laukimo laikas buvo iki 45 min.), visos Lietuvos teritorijoje nuo 2019 metų II pusmečio papildomai įsteigta daugiau nei 40 klientų aptarnavimo langelių.
Gegužės mėnesį įsigaliojo nauja paslauga – paso išdavimas tą pačią dieną. Net 190 piliečių jau pasinaudojo minėta paslauga. Vidaus reikalų ministerija pateikė Seimui įstatymo projektą, kuriuo siekiama palengvinti vyresnio amžiaus piliečiams tenkančią administracinę naštą keičiant asmens dokumentus ir nustatyti, kad asmenims nuo 70 metų išduota asmens tapatybės kortelė galioja 20 metų, taip pat sudaryti galimybę vaikams iki 2 metų nevykti į Migracijos departamentą dėl dokumento išdavimo.
2020 metų vasario–kovo mėn. darbo užmokestis padidintas 45 proc. mažiausią darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams, o Migracijos departamento Kauno, Kėdainių, Tauragės, Šalčininkų ir Vilniaus teritoriniai skyriai perkelti į naujas patalpas.
„Migracijos departamentui, atlikus jo pertvarką 2019 metais, kai departamentas buvo atskirtas nuo Policijos, reikėjo skirti papildomą finansavimą. Atnaujinome patalpas, skyrėme lėšų įsigyti 11 naujų automobilių, jie skirti teritorinių skyrių darbuotojams, teikiantiems mobiliąsias paslaugas klientams“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje teisinio reglamentavimo pataisomis nustatyta prieglobsčio prašytojo teisė dirbti Lietuvos Respublikoje, paspartintos prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūros, nustatytos palankesnės leidimų gyventi išdavimo sąlygos aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiams, startuoliams, reglamentuota Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės piliečių ir jų šeimos narių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui.
Lietuvos elektroninės atpažinties schema, pagal kurią išduodama asmens tapatybės kortelė, pripažinta viena saugiausių ir patikimiausių Europos Sąjungoje. Nuo šiol, naudodamiesi viešojo administravimo paslaugomis, Lietuvos piliečiai galės naudoti asmens tapatybės korteles kaip elektroninės atpažinties priemones visose Europos Sąjungos valstybėse.
Vidaus tarnybų aprūpinimas
Nuo 2016 metų pareigūnų darbo užmokestis nuosekliai didėjo. Visų įstaigų pareigūnų vidutinis darbo užmokestis padidėjo 41 proc. Per pastaruosius ketverius metus gerėjo pareigūnų aprūpinimas ginkluote ir kt. priemonėmis. Policijos pareigūnų aprūpinimas pagal nustatytus standartus pasiekė 77 proc., pasieniečių – 75 proc., ugniagesių gelbėtojų – 71 proc. Valstybės sienos apsaugos tarnybos tarnybinio transporto priemonių parkas atnaujintas 61 proc., aprūpinimas informacinių technologijų ir ryšio priemonėmis 2020 metais pasiekė 85 proc.; pasirašytos sutartys dėl patruliavimo laivo ir greitaeigio katerio įsigijimo. Šiemet intensyviai vykdomi sienos stebėjimo sistemų diegimo darbai: Pagėgių pasienio rinktinės Kudirkos Naumiesčio, Šilgalių ir Neringos pasienio užkardų sausumos sienos ruože (prie valstybės sienos su Rusijos Federacija). Baigus šiuos projektus planuojama, kad 2020 metais moderniomis sienos stebėjimo sistemomis bus saugoma 61 proc. ES išorės sienos.
Taip pat iš esmės sprendžiančios ugniagesių gelbėtojų aprūpinimo darbo priemonėmis problemos: įsigyti 995 komplektai apsauginės ugniagesių aprangos, 600 komplektų dujokaukių su dujų ir garų filtrais, vykdomos išskirtinius parametrus atitinkančių šalmų pirkimo procedūros, sudarytos sutartys dėl 35 vienetų hidraulinės įrangos komplektų, 25 vienetų plaukiko gelbėtojo kostiumų, 32 vienetų pripučiamų gelbėjimo oro pagalvių komplektų, 20 vienetų pneumatinės gelbėjimo įrangos komplektų, 40 vienetų teigiamo slėgio ventiliatorių įsigijimo. Vykdomi pirkimai, kurių metu bus įsigyta 77 gelbėjimo moduliai (gaisrinės automobilinės cisternos su visa reikiama įranga).
„Pradėjusi eiti vidaus reikalų ministro pareigas siekiau pasirūpinti pareigūnais – didinti jų atlyginimus, gerinti aprūpinimą, stiprinti motyvaciją ir tarnybų patrauklumą. Labai svarbu, kad pavyko padidinti minimalius pareiginių algų koeficientus. Šie darbai neliko nepastebėti – padidėjo pareigūnų pasitenkinimo darbu indeksas nuo 5,4 (2017 metais) iki 6,1 (2020 metais). Be to, aktyviai bendradarbiavome ir plėtojome socialinį dialogą ir su pareigūnų profesinėmis sąjungomis, pasirašyta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento šakos kolektyvinė sutartis, baigtos derybos dėl Policijos šakos kolektyvinės sutarties“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Su ataskaita galite susipažinti ČIA.
