Skelbiame naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ atliktą žurnalistą tyrimą (Red. pastaba)
Akylesni kauniečiai ko gero jau pastebėjo, jog Kaune sparčiai keičiami kelių ženklai – ypač dažnai keičiami nurodomieji kelio ženklai, perspėjantys apie pėsčiųjų perėjas. Portalas „Kas vyksta Kaune“ išsiaiškino, jog šie ženklai neatitinka įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, mat dalis ženklų yra per maži, taip pat yra įrengiami ryškiuose skyduose, kurie jau kelis metus pagal Susisiekimo ministro įsakymą yra draudžiami. Žurnalistų žiniomis, viešųjų pirkimų konkursus laimėjęs tiekėjas taip elgiasi siekdamas sutaupyti.
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) duomenimis, savivaldybei pavaldi įmonė UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ su tiekėju UAB „Prismalitus“ pasirašė ne vieną sutartį dėl kelio ženklų, informacinių stendų, cinkuotų vamzdžių ir kitų prekių tiekimo. Iš viso pasirašyta 10 įvairių sutarčių. Inžinieriniams eismo sprendimams įsigyti su įmone pasirašyta sutarčių už 1,385 mln. Eur.
Pirmoji sutartis su įmone sudaryta dar 2020 m. Dėl kelio ženklų tiekimo pirmą kartą sutartis pasirašyta 2021 m. spalio 14 d. Pagal šią sutartį, tiekėjas UAB „Prismalitus“ turėjo pristatyti trijų skirtingų tipų kelių ženklus – padengtus I, II ir III klasės šviesą atspindinčia plėvele, atitinkamai po 50, 500 ir 300 kv. m., taip pat sferinius veidrodžius, cinkuotus stovus ir kitas prekes. Sutarties vertė – daugiau nei 110 tūkst. Eur.
Dar tiek pat trijų skirtingų tipų kelio ženklų „Prismalitus“ taip pat turėjo pristatyti pagal 2022 m. sausio 11 d. pasirašytą viešųjų pirkimų sutartį, jos vertė – daugiau nei 84 tūkst. Eur.
2024 m. rugsėjo 24 d., pasirašyta dar viena sutartis, pagal ją užsakyta dar ženklų už daugiau nei 87 tūkst. Eur.
Nepaisant anksčiau pasirašytų sutarčių, praėjusių metų antroje pusėje Kauno mieste imta dar sparčiau keisti nurodomuosius ženklus Nr. 533 ir 534 (pėsčiųjų perėja).
Portalo šaltinių žiniomis, toks sprendimas priimtas po to, kai 2025 m. birželio 30 d. Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis Pramonės prospekte, perėjoje, partrenkė žmogų. V. Matijošaitis nukentėjusiojo atsiprašė, bet tuo pačiu kaltino ir gatvę – joje dar nebuvo nubraižytos eismo linijos ir prieštaringai vertinami „rombai“.
„Šioje gatvės atkarpoje prieš porą savaičių buvo paklota nauja asfalto danga ir kelininkai nespėjo atlikti horizontaliojo ženklinimo, o man pritrūko atidumo“, – tuomet aiškino V. Matijošaitis.
Į šį incidentą antradienį, liepos 1 dieną, sureagavo ir kitas vairuotojas, nusistebėjęs, kad Pramonės pr. iškart po įvykio jau atsirado pėsčiųjų perėjos kelio ženklinimas.
„Po Kauno mero partrenkto žmogaus iš karto per naktį išdygo perėjos žymėjimas toje vietoje. Pajuokaujant, galėtų daugiau žmonių partrenkti, kad ir kitur atsirastų perėjos“, – antradienį prierašu prie užfiksuoto vaizdo įrašo dalijosi kitas kaunietis.
Keli tarpusavyje nesusiję portalo šaltiniai pasakojo, jog dalis kaltės dėl avarijos buvo suversta tuomet administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjusiam Pauliui Kerui. Esą tai ne pirmas kartas, kai P. Keras sulaukdavo pastabų – anksčiau merui aptikus pėsčiųjų perėją, kurioje nepažymėti rombai, kritikos sulaukdavo būtent P. Keras.
Pastebėtina, jog V. Matijošaitis pėstįjį partrenkė birželio 30 d., o P. Keras darbą savivaldybėje šalių susitarimu paliko liepos 11 d.
„Kai mūsų meras nepamatė pėsčiųjų perėjos ir antrą kartą partrenkė žmogų, tada jis davė UAB „Kauno gatvių apšvietimui“ nurodymą, kad visos pėsčiųjų perėjos, kurios praėjusiais metais buvo pakeistos (kurių yra virš 5 tūkstančių), jas reikia pakeisti RA-3 plėvelės atspindžio ženklais, kad dar geriau matytųsi. Kad žiopliai vairuotojai dar geriau matytų ir nesuvažinėtų piliečių. Pagal standartus, tai nėra privaloma mieste“, – pasakoja su klausimu artimai susipažinęs šaltinis.
Po eismo įvykio pasirašyta milžiniškos vertės sutartis
Nors UAB „Prismalitus“ viešųjų pirkimų konkursus laimi ne pirmą kartą, būtent 2025 m. pabaigoje, jau po mero eismo įvykio, bendrovė pasirašė daugiau kaip 400 tūkst. eurų vertės viešųjų pirkimų sutartį įvairiems ženklams įsigyti. Anksčiau panašaus dydžio sutartį bendrovė sudarė 2021 m. laimėjus 543 tūkst. eurų vertės sutartį, pagal kurią buvo perkami apsauginiai atitvarai, atitvėrimo stulpeliai ir grandinės.
Praėjusiais metais UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ ir UAB „Prismalitus“ pasirašė tris naujas viešųjų pirkimų sutartis – jų vertė siekia daugiau kaip pusę milijono eurų. Gruodžio 16 d. pasirašytos sutarties vertė – net 414 tūkst. Eur. Ir būtent pagal šią sutartį perkamas didžiausias kiekis kelio ženklų. Minėtos III klasės ženklų įsigyjama net 2500 kv m. – daugiau kaip aštuonis kartus didesnis plotas, nei ankstesniais viešaisiais pirkimais.
Jei skaičiuotume, jog vieno ženklo plotas yra 60×60 centimetrų, tai reikštų, kad 2500 kv. m. leistų pagaminti maždaug 6944 kelio ženklus. Žinoma, kelių ženklai gali būti gaminami ir didesnių dydžių, be to, praktikoje reikėtų numatyti pjovimo nuostolius, broko atvejus ir t.t.
Tad portalo paskaičiavimais, pagal šią sutartį, turėtų būti pagaminta apie 5000 kelio ženklų.
Sutartys pilna apimtimi paviešintos tik pradėjus domėtis žurnalistams
Tikrindami viešųjų pirkimų sutarčių registrą, „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai aptiko netinkamai paviešintas sutartis – pirkimus paskelbęs „Kauno gatvių apšvietimas“ į CVP sistemą nebuvo įkėlęs didžiosios dalies dokumentų.
Pavyzdžiui, daugiau kaip 400 tūkst. eurų vertės pirkimo atveju, į sistemą buvo įkelta tik pirkimo-pardavimo sutartis. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyti du sutarties priedai – techninė specifikacija ir tiekėjo pasiūlymas, tačiau nei vienas iš šių dokumentų nebuvo įkeltas į sistemą.
Dėl trūkstamų dokumentų „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT). VPT vyresnioji patarėja Evelina Butkutė-Lazdauskienė nurodė, jog perkančiosios organizacijos privalo paviešinti sutartį su visais priedais. VPT paragino perkančiąją organizaciją (šiuo atveju – UAB „Kauno gatvių apšvietimas“) laikytis tvarkos ir įkelti visus reikalingus dokumentus.
Iš tiesų, po VPT raginimo, buvo įkelta 2025 m. gruodžio 16 d. pasirašyta sutartis.
Tačiau panagrinėjus atidžiau, žurnalistai pastebėjo, jog dokumentų trūko ir kitose pasirašytose sutartyse. Šią informaciją perdavus VPT, galiausiai buvo sukelti ir 2021 bei 2024 m. pasirašytų sutarčių dokumentai.
Naujai įrengti kelio ženklai neatitinka reikalavimų
Nors paprastai kelio ženklai tarnauja kur kas ilgiau, nei jų garantinis laikotarpis, kuris yra 5 metai, pastebėta, kad Kauno gatvėse dalis ženklų pastaruoju metu keičiami praėjus ir keliems metams, net nepasibaigus garantiniam laikotarpiui ir jiems esant iš pažiūros geros būklės.
Tokios aplinkybės kelia klausimų dėl tikslingo ir skaidraus savivaldybės lėšų panaudojimo, tačiau tuo „Kauno gatvių apšvietimo“ staigmenos nesibaigia – portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai išsiaiškino, jog naujieji kelio ženklai neatitinka Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių.
Kaip portalui nurodė Susisiekimo ministerija, pagal Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 4 lentelę, kelio ženklai Nr. 533-538 gali būti dviejų dydžių: pirmos ženklo dydžio grupės kraštinės ilgis turi būti 600 mm (60 cm), o antros grupės kraštinės ilgis 700 mm (70 cm).
Pirmai grupei priskiriami keliai su viena eismo juosta ne gyvenvietėse bei keliai su viena ir dviem eismo juostomis gyvenvietėse. Antrai grupei priskiriami keliai su dviem ir daugiau eismo juostų ne gyvenvietėse bei keliai su trimis ir daugiau eismo juostomis gyvenvietėse.
Tačiau „Kas vyksta Kaune“ išsiaiškino, jog daugybė naujųjų kelio ženklų šių reikalavimų neatitinka. Pavyzdžiui, Technikumo g. užfiksuotose nuotraukose akivaizdžiai matyti, jog dalis šalia perėjos įrengtų kelio ženklų yra mažesnio nei 60 cm dydžio. Keisčiausia, jog vienoje perėjoje esančių kelio ženklų dydis pastebimai skiriasi – vienų ženklų kraštinė siekia 60 cm, kitų – maždaug 54 cm.
Šią informaciją perdavėme Susisiekimo ministerijai. Ji portalui nurodė, jog Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 368 punkte aiškiai nustatyta, kad „draudžiama įrengti Kelių eismo taisyklėse ir Taisyklėse nenurodytus ženklus arba vertikalųjį ženklinimą“, o už Taisyklių nuostatų pažeidimus kelio valdytojas atsako Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Susisiekimo ministerija pateiktuose atsakymuose taip pat pabrėžė, jog Kelių priežiūros tvarkos apraše yra nustatytos nuostatos, įpareigojančios kelius prižiūrinčius juridinius ir (ar) fizinius asmenis laikytis teisės aktų reikalavimų, vykdant kelių priežiūros darbus. Nevykdant teisės aktų reikalavimų, gali grėsti administracinė atsakomybė.
„Administracinių nusižengimų kodekso 462 straipsnyje už Kelių priežiūros tvarkos aprašo pažeidimus, t. y. reikalavimų prižiūrėti automobilių kelius ir kelio statinius bei įrenginius taip, kad jie atitiktų eismo saugumo reikalavimus nevykdymą atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 70 iki 140 eurų“, – paaiškino Susisiekimo ministerija.
Nuotraukose taip pat matyti, jog kelio ženklai įrengti geltonuose ryškiaspalviuose skyduose.
Susisiekimo ministerija nurodė, jog nuo 2022 m. birželio 1 d. kelio ženklus uždrausta įrengti ryškiaspalviuose skyduose, tad naujieji kelio ženklai yra ne tik per mažo dydžio, bet neatitinka ir kitų keliamų reikalavimų.
„Nuo 2022 m. birželio 1 d. Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) pakeitimai nenumato galimybės kelio ženklus įrengti ryškiaspalviuose skyduose. Taisyklių 367 punktas – „Ženklus draudžiama įrengti pagamintus ar sukomponuotus ryškiaspalviuose skyduose <…>“, – nurodo Susisiekimo ministerija.
Ministerija taip pat pabrėžė, jog įgaliojimus atlikti administracinių nusižengimų tyrimus ir surašyti protokolus pagal ANK 462 straipsnį turi policija ir Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).
Tad portalo žurnalistai kreipėsi į LTSA ir Kauno apskrities VPK. LTSA Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Kučinskaitė pasiūlė kreiptis į Kauno miesto savivaldybę – esą miesto kelių ženklinimas yra savivaldybės žinioje.
Kauno apskrities VPK į portalo išsiųstus klausimus kol kas neatsakė, tačiau anksčiau policija yra komentavusi apie įrengtus kelio ženklus Kalniečių g. Tuomet buvo atsakyta, kad ženklai, kurie neatitinka reikalavimų, neturi jokios juridinės galios, o kitaip tariant yra negaliojantys.
Bandė taupyti medžiagas?
Pagal pasirašytas viešųjų pirkimų sutartis kelio ženklus miestui tiekia UAB „Prismalitus“. Minėta įmonė veikia kaip pagrindinis sutarties vykdytojas ir tiekėjas, atsakingas už kelio ženklų pateikimą ir jų atitiktį reikalavimams, o gamybą atlieka subrangovas.
Praėjusių metų gruodžio 16 d. pasirašytos sutarties prieduose nurodoma, jog 70 proc. kelio ženklų pagamins subtiekėjas, bendrovė UAB „Švytėjimas“ – šios įmonės pavadinimas figūruoja ir anksčiau pasirašytose viešųjų pirkimų sutartyse, tačiau ne visi ankstesni sutarčių priedai dar ir dabar nėra sukelti CVP sistemoje, tad nėra aišku, kokią dalį kelio ženklų anksčiau pagamino subrangovas UAB „Švytėjimas“.
Kodėl buvo pagaminti mažesni ženklai? Su kelio ženklų gaminimo procesais susipažinę asmenys portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo, jog mažesnių ženklų gaminimas greičiausiai nėra kompetencijos trūkumo klausimas – veikiausiai buvo siekiama sutaupyti.
Kaip portalą informavo šaltiniai, įmonė, siekdama sumažinti spausdinimo metu išmetamų medžiagų kiekius, kelio ženklų kraštines sumažina keliais centimetrais.
Tai reiškia, kad ženklus gaminanti įmonė atspausdina daugiau ženklų mažesniais kaštais. Problema – nekreipiamas dėmesys, jog tokie kelio ženklai neatitiks keliamų reikalavimų. Įprastai praktikoje prieš priimant darbus ar prekes iš tiekėjo, turi būti įsitikinama, kad perkami daiktai ar paslaugos atitinka visus reikalavimus ir galiojančius teisės aktus.
Šie pateikti paaiškinimai atitinka portalo nustatytas faktines aplinkybes – kaip matoma užfiksuotose nuotraukose, dalis kelio ženklų yra maždaug 4-6 centimetrais mažesni, kai kurie ženklai dar mažesni.
Beje, tai irgi nėra vienintelis nukrypimas nuo normos. Paprastai įmonei gaminant ir tiekiant kelio ženklus ES rinkoje, būtinas CE ženklinimas. Tačiau portalo žiniomis, UAB „Švytėjimas“ (didelę dalį ženklų gaminantis subrangovas) šio sertifikato neturi – įmonės internetiniame puslapyje išvardijami įvairūs įgyti sertifikatai, tačiau nenurodoma, jog būtų įgytas CE sertifikatas.
Įdomus sutapimas – nors kelio ženklams būtinas CE ženklinimas, tačiau peržiūrėjus viešųjų pirkimų sutartis matyti, jog pirkimus paskelbęs „Kauno gatvių apšvietimas“ tokio reikalavimo tiekėjui net nekėlė.
„Kas vyksta Kaune“ papildomai kreipėsi į įmonę UAB „Švytėjimas“ ir pasiteiravo, ar ši bendrovė yra įgijusi CE sertifikatą, tačiau atsakymų iki publikacijos skelbimo nesulaukėme.
Tiesa, nors UAB „Švytėjimas“ CE sertifikato neturi, viešųjų pirkimų sutarčių prieduose pateikiama eksploatacinių savybių deklaracija – oficialus dokumentas, kuris pagal ES taisykles išduodamas tik tiems statybos produktams, kurie gali būti ženklinami CE ženklu.
Dokumente taip pat matyti, kad ženklų gamyboje naudojama III klasės (RA3) šviesą atspindinti plėvelė, kurią gamina tarptautinė bendrovė „Avery Dennison“. Ši plėvelė pati turi europinį techninį įvertinimą (ETA), kuris leidžia ją naudoti CE ženklu pažymėtuose produktuose.
Tai reiškia, kad pats kelio ženklas turi CE ženklinimą, o jo gamybai naudojamos medžiagos yra patvirtintos pagal ES reikalavimus. Kitaip tariant, CE ženklas čia taikomas ne atskirai plėvelei ar įmonei, o galutiniam produktui – kelio ženklui.
Apie reikalavimų neatitinkančius kelio ženklus „Kas vyksta Kaune“ savivaldybę informavo dar sausio 7 d. Tuomet portalo žurnalistai informavo savivaldybės atstovus, jog Kaune yra šimtai naujai įrengtų kelio ženklų, kurie neatitinka reikalavimų – persiuntėme Technikumo g. užfiksuotas nuotraukas, tačiau nenurodėme visų vietų, kurios buvo užfiksuotos renkant informaciją straipsniui.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius portalui nurodė, jog kelio ženklai išties neatitinka standartų ir pažadėjo, kad rangovas kelio ženklus pakeis savo lėšomis.
„Kaune iš viso prižiūrima per pusantro tūkstančio gatvių. Transporto ir eismo organizavimo skyrius reguliariai rengia kelio ženklų ir horizontaliojo ženklinimo apžiūras. Jų metu pasitaiko atvejų, kai nustatomas kelio ženklų dydžio neatitikimas.
Tokiais atvejais įpareigojame rangovą standartų neatitinkančius kelio ženklus pakeisti savo lėšomis. Tai bus padaryta ir nurodytu konkrečiu atveju. Dėkojame už informaciją“, – teigė M. Matusevičius.
Vėliau portalo žurnalistai savivaldybei išsiuntė penkis papildomus klausimus – teiravomės, ar savivaldybė turi duomenis, kiek šiuo metu Kaune įrengtų kelio ženklų neatitinka reikalavimų, bei kokios sankcijos gresia tiekėjui, pristačius netinkamus kelio ženklus.
Kaip jau tapo įprasta, atsakymų į visus užduotus klausimus nesulaukėme – sulaukėme tik trumpo bendro pobūdžio komentaro, kuriame cituojamas M. Matusevičius.
„Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyrius nekaupia duomenų apie ženklus, neatitinkančius galiojančių techninių reglamentų. Pastebėjus neatitikimus, apie tai rangovas yra informuojamas. Rangovai geranoriškai reaguoja į pastebėjimus ir ženklus pakeičia.
Mieste iš viso yra per 50 tūkst. ženklų. Per metus atnaujinama ar naujai įrengiama daugiau kaip 3 tūkst. ženklų. Dėl šios priežasties esame dėkingi pareigingiems piliečiams, kurie informuoja apie neatitikimus. Taip į konkrečius atvejus galime reaguoti greičiau“, – nurodė M. Matusevičius.
Portalo žiniomis, išsiuntus pirmuosius klausimus savivaldybėje kilo didelis sujudimas – už gatvių ženklinimą atsakingam UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ buvo nurodyta spręsti problemą.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai įsitikino, jog savivaldybei pavaldi įmonė „Kauno gatvių apšvietimas“ išties pradėjo skubiai keisti ženklus. Technikumo g. ženklai buvo pakeisti, taip pat, žurnalistai sausio 23 d. Kęstučio gatvėje užfiksavo dirbančius įmonės darbuotojus – jie vietoje apsilankiusiam žurnalistui patikino, jog taisoma kažkieno klaida dėl ženklų dydžio. Darbai buvo užfiksuoti ir sausio 27 d. Kaunakiemio gatvėje.
Jau išleido beveik 90 tūkst. eurų
„Kas vyksta Kaune“ susisiekė ir su už ženklų įrengimą, priežiūrą ir eksploatavimą atsakinga savivaldybės įmone „Kauno gatvių apšvietimas“. Bendrovė daugiau kaip savaitę ignoravo elektroniniu paštu išsiųstus klausimus, tačiau susisiekus su bendrovės atstovais telefonu ir paraginus pateikti atsakymus, atsakymų sulaukėme per kelias darbo dienas.
Kaip ir aptikome sutartyse, „Kauno gatvių apšvietimas“ nurodė, jog naujiems kelio ženklams suteikiama penkerių metų garantija.
Anot įmonės atstovų, kelio ženklai nepasibaigus garantijai „dažnai keičiami po fizinio kontakto“ – tai yra po eismo įvykių, pasitaiko vandalizmo, vagysčių ir kitų atvejų.
UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ atstovai taip pat nurodė, kad „pasitaiko atvejų, kai fiksuojami seniai įrengti kelio ženklai, kurie neatitinka šiuo metu galiojančių reikalavimų ir yra nedelsiant pakeičiami“.
„Taip pat gatvėse, kurios rangovams perduotos kaip statybvietės, būna atvejų kai laikinai įrengiami nestandartiniai ženklai. Fiksuojant tokius atvejus rangovai įspėjami pakeisti į tinkamus kelio ženklus“, – kitus atvejus, kai ženklai keičiami dar nesibaigus garantijai, nurodė bendrovės atstovai.
Įmonės skaičiavimais, pastaraisiais metais Kaune pakeista iki 3 tūkst. vienetų įvairių kelio ženklų.
„Kauno gatvių apšvietimas“ patvirtino, jog pastaraisiais metais kelio ženklai buvo perkami iš bendrovės UAB „Prismalitus“, o pagal 2024 m. rugsėjo 24 d. pasirašytą sutartį jau nupirkta prekių už 87,6 tūkst. eurų – išnaudota visa sandorio suma. Kiek lėšų panaudota pagal praėjusių metų gruodį pasirašytą sutartį – kol kas neaišku.
„Nuo 2025-12-16 galioja nauja sutartis pagal kurią perkamos inžinerinės eismo saugumo priemonės. Minėta sutartis nauja, todėl pagal ją išnaudotas lėšas galėsime pateikti pasibaigus einamajam mėnesiui“, – teigia bendrovės atstovai.
Savivaldybei pavaldžios įmonės taip pat klausta, kodėl kaip tiekėjas buvo pasirinkta bendrovė „Prismalitus“, mat, portalo žiniomis, šio tiekėjo už paslaugas pasiūlyta kaina net nebuvo mažiausia. Į šį klausimą UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ neatsakė.
Pagal „Registrų centro“ duomenis, nuo 2025 m. gegužės 22 d. UAB „Kauno gatvių apšvietimo“ generalinio direktoriaus funkcijas laikinai atlieka technikos direktorius Rolandas Drulia. Kauno miesto savivaldybės mero V. Matijošaičio potvarkiu, R. Drulia generalinio direktoriaus pareigas vykdys tol, kol bus paskirtas naujas UAB „Kauno gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius, bet ne ilgiau kaip iki 2026 m. gegužės 21 d.
„Kas vyksta Kaune“ klausimus išsiuntė ir tiekėjui UAB „Prismalitus“ – teiravomės, ar mieste įrengti ženklai atitinka Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles, tačiau atsakymų nesulaukėme.
Reikalavimų neatitinka mažiausiai keli šimtai ženklų
Pirmadienį portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai patikrino kelio ženklus Nr. 533 ir 534 (pėsčiųjų perėja) keliuose Kauno mikrorajonuose. Pabandėme suskaičiuoti, kiek Juozapavičiaus pr., Veiverių g. bei keliose skirtingose Panemunės ir Šančių gatvėse įrengta ryškiaspalviuose skyduose esančių ženklų. Kelis ženklus taip pat pamatavome.
Kelionę pradėjome Juozapavičiaus prospektu – čia portalo žurnalistai užfiksavo apie 160 pėsčiųjų perėjų ženklų, absoliuti dauguma šių ženklų įrengti ryškiaspalviuose skyduose. Skaičiavome kelio ženklus iš abiejų pusių, taip pat kelio ženklus, esančius šalutinėse gatvėse.
Už Panemunės tilto transporto mazge užfiksavome 20 pėsčiųjų perėjų ženklų. Tarp šių ženklų buvo nemažai skirtumų – pavyzdžiui, užfiksavome du kelio ženklus, kurie buvo gerokai mažesni – jų kraštinės ilgis siekė apie 45 centimetrus, kai įprastų kelio ženklų kraštinės ilgis siekė apie 60 cm. Kitoje ženklo pusėje aptikome, jog mažesnio dydžio ženklai pagaminti 2024 m., anksčiau minėtos įmonės UAB „Švytėjimas“.
Šalia Panemunės tilto ir Vaidoto g. sankryžos aptikome ir kelis ženklus, kurie nebuvo įrengti geltonuose apvaduose – šie ženklai buvo 70×70 cm dydžio, taigi, atitiko antros grupės ženklams keliamus reikalavimus.
Tačiau, šie ženklai buvo pagaminti gerokai anksčiau – dar 2016 m. Juos pagamino bendrovė UAB „Kelio ženklai”, šių metų sausio 5 d. pakeitusi pavadinimą į „Vestetti furniture“. Šiuo metu įmonė verčiasi baldų gamyba.
Važiuodami Vaidoto gatve link Jiesios plento sankryžos, suskaičiavome dar 16 kelio ženklų, visi jie – ryškiaspalviuose skyduose.
Tada pasukome kita kryptimi – judėjome Vaidoto g. link Birutės g. Čia aptikome 52 ženklus, du iš jų buvo be ryškiaspalvių apvadų, šalia šviesoforu reguliuojamos sankryžos.
Patikrinome dar kelias gatves Panemunėje ir Šančiuose – Smetonos alėjoje aptikome 24 kelio ženklus, visi jie buvo įrengti ryškiaspalviuose skyduose. Panemunėje, netoli Onkologijos ligoninės, aptikome dar keturis mažesnius (45 cm) dydžio ženklus.
Šančiuose esančioje Drobės g. aptikome 12 ženklų, keturi iš jų buvo mažesnio, 45 cm dydžio.
Toliau pasukome Kranto alėjos link – alėjoje aptikome keturis ženklus ryškiaspalviuose skyduose, o netoliese esančioje Mažeikių g. – dar kelis ženklus, neįrengtus ryškiaspalviuose skyduose. Tiesa, šį kartą tokius ženklus aptikome nereguliuojamoje perėjoje. „Kas vyksta Kaune“ skaičiavimais, apie 100 ryškiaspalvių ženklų įrengti ir Veiverių g., ir netoliese esančiose šalutinėse gatvėse.
Taigi, pirmadienį kelias valandas pasivažinėję po Kauno mikrorajonus, Šančiuose radome apie 180 įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių neatitinkančių ženklų, Panemunėje dar – 84, Veiverių gatvėje – apie 100. „Kas vyksta Kaune“ turimais duomenimis, vien Šančiuose, Panemunėje ir Aleksote yra mažiausiai 364 Nr. 533 ir 534 ženklai – virš 90 proc. ženklų neatitinka įrengimo ir ženklinimo taisyklių, mat yra įrengti ryškiaspalviuose skyduose, o dalis yra net ir mažesnio dydžio nei nurodoma kelių eismo taisyklėse.
Portalo žurnalistai papildomai teiravosi Kauno miesto savivaldybės, kas apmokės netinkamų kelio ženklų keitimo darbus – ar šiuos darbus apmokės „Kauno gatvių apšvietimas“? Jei „Kauno gatvių apšvietimas“ dėl to patirs papildomas sąnaudas, ar šios sąnaudos bus kompensuotos tiekėjo UAB „Prismalitus“?
Į šiuos klausimus portalo žurnalistai atsakymų nesulaukė, tad kiek ženklų keitimas kainuos mokesčių mokėtojams – lieka paslaptimi.
Nuotrauka – portalo “Kas vyksta Kaune”
