Iš tiesų, ant vienos iš tokių gali prisėsti modernaus meno mylėtojai sostinės „MO“ muziejuje, kitos kviečia iš vitrinų Vilniaus gatvėje, Kaune. „Būtent „MO“ bistro galite pajusti, kad plastikas nėra tik plastikas, o švarios linijos neperteikia nukainoto minimalizmo. Jos, paliestos architekto rankos, spinduliuoja meilę kūrybai ir pačios tampa kūriniu“,– pastebi architektė Edita StankevičiūtėRighetto. Nemanykite, kad šios kėdės yra baldai-transformeriai. Ne, jos nepretenduoja į multifunkcinius namų apyvokos robotus. Jų žavesys slypi italų kūrėjų gebėjime pritaikyti interjerų įvairovei – nuo šaltų pilko betono atspalvių industriniuose loftuose iki istoriniuose kultūros paveldo objektuose įsikūrusių kavinių, kurių aplinka prašyte prašosi
aksominio švelnumo.
Visam pasauliui užsidarant užsukti į svečius ir pasidairyti pro vaizdo kameros objektyvą, išvysti kaip universalaus dizaino baldai paverčiami išraiškingais interjero akcentais, „Terasa POSITIVO“ tiesioginės transliacijos metu pakvietė architektė Edita Stankevičiūtė-Righetto. Kelionė, prasidėjusi Kaune, „Interjero akcentų“ svetainėje, žiūrovus nukėlė į italų baldų dizainerių „Midj“ ekspozicines erdves. Europos dizaino apdovanojimus pelnę universalaus dizaino kūriniai ne tik kuria vientisos, švelnių formų, darniai su interjeru susiliejančio interjero įspūdį, bet ir perteikia populiarumo viršūnėse tebesilaikančią vienspalviškumo monopoliją.
„Universalumą spinduliuojančio prekės ženklo baldai puikiai dera su kitais interjero akcentais ir vardiniais dizainerių kūriniais. Nors ir būdami vidutinės kainos klasės, šie baldai atitinka aukščiausius kokybės standartus ir leidžia sukurti išskirtines namų ir biurų erdves“,– pastebi
E. Stankevičiūtė-Righetto. Universalumas vartotojui suteikia plačias galimybes patiems komplektuoti baldų derinius iš įvairiausių medžiagų, o dėmesys dizainui suteikia universalaus panaudojimo galimybes skirtinguose kontekstuose, tiek visuomeniniuose, tiek privačiuose interjeruose.
Kiekviename iš Kaune įsikūrusios „Interjero akcentų“ galerijos langų praeivių dėmesį atkreipia būtent improvizacijų galimybes perteikiančios namų scenos. Vienoje iš kompozicijų ryškiausias rudeniško trejeto – geltonos, oranžinės ir rudos – atspalviais šviečiantis „Lėja“ krėslas, viliojantis įsisupti į natūralaus medžio ir gobeleno jaukumą. Tokių vardinių, žymių italų ir kitų Europos architektų bei dizainerių sukurtų kūrinių galerijoje – ne
vienas. Štai, pavyzdžiui „Guapa“ kėdė, išskirianti unikalaus tinklo ornamento pritaikymu kėdės atloše yra pasaulio pripažinimo sulaukęs dizainerio Franco Poli darbas.
Karantino mėnesiais, kad ir ribojami itin griežtų kasdienio gyvenimo suvaržymų, italai neleido laiko veltui. „Midj“ komandai pavyko per tris mėnesius pavyko praplėsti baldų asortimentą minimalizmo paprastumo ir net savitą karantino rimties grožį subtiliai atskleidžiančią „Naomi“
kolekciją: knygų lentynas, šviestuvus, kitus interjero aksesuarus. „Italai įsitikinę, kad dizainas prasideda tuomet, kai jį galima pakartoti. Išties – dizaino objektai nepavaldūs laikui, o universalumo prieskonis, galimybė baldą kustomizuoti – pritaikyti individualiai aplinkai, keičiant struktūrinių elementų medžiagas ir spalvas, leidžia interjere išgauti vis kitus skambesius“, – teigia architektė Edita Stankevičiūtė-Righetto.
Vienas tokių individualizuoto dizaino pavydžių, itališko dizaino gerbėjų numylėtinė, yra oranžinė „Pippi“ kėdė.
Pepės Ilgakojinės personažu pavadintas baldas turi gana sudėtingą pradžios istoriją. Išlankstytas iš metalo strypų iš pradžių šis baldas atrodė it „vėjo
perpučiamas“, tad kėdę teko „apmauti“ kitomis medžiagomis. Per dešimtis tokių egzempliorių – apmautų tikra ir dirbtine oda, tekstile, velvetu ir su gausybe kojelių apkaustų variacijų, puikuojasi neseniai įrengtose italų baldų dizainerių „Midj“ ekspozicinėse erdvėse. Čia, tūkstančio kvadratinių metrų plote, išdažytame juoda spalva, taip suteikiant efektingą neutralios „juodos drobės“ efektą, „Pippi“ kėdėms skirta ypatinga užduotis. Kėdės reprezentuoja „German design awards“ apdovanojimus pelniusį ir populiarumo viršūnėse tebesilaikantį produktą, atspindintį universalaus dizaino
filosofiją. Tai – „dizainas visiems“, remiantis pagrįsto naudojimo, lankstumo ir pritaikomumo individualiems poreikiams bei paprastumo naudoti principais.
Nors ir pasiekiama tik pro išmaniojo ekraną, tačiau italų ekspozicinė erdvė užburia – visos kolekcijos, vidaus ir lauko baldai, interjero detalės, net jų šešėliai sukuria vientiso, modernaus dizaino estetiką. „Taip, mūsų kūrėjams net šešėliai turi būti gražūs“, – nusišypso tiesiogiai iš Italijos „Midj“ kūrinius pristačiusi kompanijos atstovė Olga Darashuk, rodydama į simetriškas tinklo akis imituojančius „Guapa“ kėdės kontūrus ant grindų.
Tai ji skaičiavo visas matematines tikimybes, kurie baldų modeliai gali turėti daugiau nei šešis tūkstančius variacijų – ne tik dėl skirtingų spalvų pasirinkimo, bet ir medžiagų. Pavyzdžiui, kėdės ranktūrius ir atkaltę galite rinktis iš medžio, metalo, plastiko, o sėdimąją dalį iš odos, tekstilės, plastiko, velveto ir kitų dangų.
„Skirtingos medžiagos perteikia faktūrų žavesį – kiekvienas derinys unikalus ir personalizuotas. Ypatingą efektą suteikia ir skirtingos, tačiau tos pačios arba panašios spalvos, faktūros. Tai, beje, perteikia ir šių dienų dizaino tendencijas – tos pačios spalvos baldų interjero detalių kuriamą vientisumą“, – sako O.Darashuk.
Kita tendencija – natūralių, prabangių medžiagų, tokių kaip marmuras, pakeitimas kristaline keramika sukuriant tvarų, aplinką tausojantį ir lengva priežiūra pasižyminti, stalą. Realiu transliacijos laiku Olgos liečiami baldai spinduliuoja prabanga ir derme su spalvine gama – net ir ryškiu neonu šviečiančios baldų kompozicijos, tiesa, tai reti atvejai. Dauguma ekspozicijos kolekcijų pulsuoja žemės atspalvių ramumu ir harmonija su kitais interjero akcentais.
Gal todėl „Midj“ baldai apsigyvena ivairiausiose pasaulio vietose ir garsiuose objektuose? Ne tik privačių apartamentų svetainėse ar virtuvių baruose Izraelyje, Ukrainoje ar Italijoje, bet ir kviečia prisėsti ant savo universalaus dizaino esmę atskleidžiančių kūrinių „Montpellier“ restorane Prancūzijoje ar bendradarbystės erdves, technologinių startuolių biurus didžiuosiuose Europos miestuose, kavinę Londono Nacionalinėje galerijoje.