Net turistu važiuodamas išmokstu pagrindines frazes titulinės valstybės nacijos kalba. Tai ne tik pagarba šaliai ir tautai, į kurią ir pas kurią atvažiuoji, atskrendi ar atplauki. Tai dar ir savigarba. Tik varlė viena kalba tekvaksi.
Tomas Čyvas
„Nekalbu lietuviškai“, – sako BOLT vairuotojas iš Azijos, Rusijos ar Afrikos – tyčia siunčiu velniop (atsiskaitau tik grynais, tad nuostolį patirs) ir net labai piktai džiugu. Kurą sudegino, laiką apraudojo – taip jam – išgamai – ir reikia.
Pusiau priemonės
„Praleidus 3 metus Lietuvoje, planuojant gyventi ilgiau, lietuvių kalba – būtina*
Tokiu principu siūlau stiprinti mūsų migracijos politiką. Prieš mėnesį Vidaus reikalų ministrui Vladislavui Kondratovičiui pasiūliau imtis lyderystės ir šį principą įgyvendinti, deja, šis pasiūlymas mandagiai atgulė į stalčių.“
Klausimas – kam tiek ilgai? Turi kalbėti, jei čia gyveni ir čia dirbi. Paprastas frazes, ypač sietinas su darbu, normalus žmogus išmoksta per porą savaičių bet kurioje šalyje. Niekšas arba kvailys arba biošiukšlė niekada.
Būtent todėl Benkunsko-Kasčiūno iniciatyvą ir parašų rinkliavą laikau ne tik pavėluota, bet ir kažkiek veidmainška.
Buvo visai įmanoma padaryti tai, kuomet „užingridai“ buvo valdžioje. Maža to, buvo įmanoma ir net privaloma padaryti dar daugiau.
Padaryti kaip Latvija
Mokytis iš kaimynų tikrai yra labai svarbu.
Tiesą sakant, ir didelė dalis Latvijos rusakalbių su tuo susitaikė ar bent jau suprato, kad niekas jų užgaidų nebepaisys. Rusų kalbos niekas neuždraudė, mokyklas gali finansuotis patys, gali steigtis privačios, veikiančios komerciniais pagrindais ar bendruomenių išlaikomos.
Kam nepatiko – protestavo. Tik tie prieštaravimai skysti buvo. Protingi žmonės juk niekada neprieštaraus tam, kas logiška. Su kvailiais ir niekšais – kitaip.
Protesto mitingėlis (kitaip nepavadinsi) išėjo visai nedidelis – marginalkvailių ir rusonacių pacypavimas. Į jį bemaž niekas nekreipė dėmesio, ir lazdomis latvių policija šių degeneratų nedaužė.
Vaikai ir darbas
Galima prigabenti uzbekų, afrikiečių, filipiniečių, nes trūksta „ekonominių pajėgumų“. Tačiau štai ką į tai atkerta net dirbtinis intelektas (DI). Pats dirbau nuo 14 metų ir nesusidūriau (mano nekenčiami sovietiniai laikai) su tokia biurokratija, kaip dabar. Todėl klausiu roboto – ar aš durnas?
Šiais demokratiniais laikais galima susilaukti bauginimo negauti atestato, jei nebus „socialinių valandų“ – darbo dykai.
Jūs pastebite realų paradoksą, ir jis daug kam kliūva. Vakaruose vienu metu egzistuoja dvi gana skirtingos logikos:
Taigi, DI atsako:
„Jūs pastebite realų paradoksą, ir jis daug kam kliūva. Vakaruose vienu metu egzistuoja dvi gana skirtingos logikos:
viena sako: „vaikus reikia saugoti nuo ekonominio išnaudojimo“;
kita sako: „jaunimas turi būti socialiai atsakingas ir pilietiškai aktyvus“.
Bet čia, anot DI svarbu keli sluoksniai:
„Dabartiniai ribojimai atsirado ne iš niekur. XIX–XX a. Vakaruose buvo masinis vaikų darbas fabrikuose, kasyklose, ūkiuose. Vaikai dirbdavo po 10–14 valandų, nebesimokydavo, žalodavo sveikatą. Iš ten kilo visa vaikų darbo draudimų sistema. Problema ta, kad ši sistema šiandien dažnai taikoma ir ten, kur nėra jokio fabrikinio išnaudojimo. Valstybė dabar labai atsargiai žiūri į nepilnamečių darbą dėl atsakomybės.“
Koks skirtumas?
Sovietiniais laikais, kai aš nėjau į Lenino vardo „subotnikus“ arba nenešiau demonstracijoje politbiuro nario snukio šilkinėje vėliavoje, buvo kas? Įrašys, kad politiškai nesubrendęs? Kas tą įrašą teperskaitytų. O kaip dabar?
O dabar atestato neduos, jei dykai nedirbsi? Kur bent minimalus sąlytis su logika, gyvenimu? Kodėl paauglys negali prisidėti prie šeimos reikalų? Koks čia valdžiai skausmas?
Išvada viena – leiskite žmonėms būti, gyventi, dirbti. Nuo jaunų dienų. Ir nereikės biošlamšto, kvaksinčio tik vienodai, importuoti.
Žmones, kurie per tris mėnesius, o ne metus neišlaiko kalbos egzamino, išmesčiau iš čia lauk be teisės grįžti net turisto statusu. Margaritos Drobiazko atvejis atskleidžia metalinį kamieną – per tiek metų neprasižiojo lietuviškai, nors būtent Lietuva jai pjedestalus suveikė. Geriausios sankcijos – vietiės. Tegul biošlamštas susipranta pats, kad yra varlės vertas.
