Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas siūlo grąžinti iki 2024 metų lapkričio galiojusią tvarką dėl gyvenamųjų namų statybos sodų teritorijose.
Jo įregistruotos Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos numato, kad sodo sklype statomiems vienbučiams gyvenamiesiems namams ir sodo namams, kurių plotas neviršija 80 kv. metrų, o aukštis – 8,5 metro, nebereikėtų statybos leidimo.
L. Jonauskas tikisi, kad priėmus pataisas, būtų paspartinta nedidelio būsto statyba, jaunoms šeimoms ir mažiau pasiturintiems žmonėms būtų grąžinta galimybė pigiau pasistatyti namą.
Šiuo metu galiojanti tvarka numato, kad be statybos leidimo galima statyti tik iki 50 kv. metrų ploto ir iki 5 metrų aukščio statinius. Didesniems pastatams būtini projektai, leidimai ir papildomi derinimai.
L. Jonauskas teigia, kad įsigalioję pakeitimai žmonėms sukūrė perteklinę biurokratinę ir finansinę naštą.
„Šiandien sodai jau seniai nebėra vien tik vasaros poilsio vieta. Daugeliui žmonių tai tampa nuolatine gyvenamąja vieta. Jaunos šeimos ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės dėl aukštų būsto kainų miestuose keliasi gyventi toliau nuo centrų, į sodų bendrijas. Todėl valstybė turi ne apsunkinti, o padėti žmonėms greičiau ir paprasčiau pasistatyti būstą“, – sako socialdemokratas L. Jonauskas.
Anot parlamentaro, dabartiniai reikalavimai žmonėms gali kainuoti papildomus tūkstančius eurų.
„Projektų rengimas ir leidimų gavimas gali atsieiti daugiau nei 5 tūkst. eurų, o derinimo procesai užtrunka nuo kelių mėnesių iki metų. Per visą šią perteklinę biurokratiją žmonės ne tik praranda nemažus pinigus, bet ir atitolina savo įsikėlimo į naujus namus laiką“, – teigia L. Jonauskas.
Dokumento aiškinamajame rašte jis nurodo, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje gyvenamieji namai iki 70–100 kv. metrų dažnai statomi su minimalia administracine našta.
Jei Seimas pritartų, naujos įstatymo nuostatos dėl namų statybos soduose įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d. Jas siūloma taikyti ir jau pradėtoms ir nebaigtoms statybos leidimų išdavimo procedūroms.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, sodo sklype statomiems vienbučiams gyvenamiesiems namams ir sodo namams, kurių plotas – iki 80 kv. metrų, aukštis – iki 8,5 metrų, statybą leidžiantis dokumentas privalomas.
ELTA primena, kad pernai lapkričio mėnesį Seimas pradėjo svarstyti liberalo Simono Gentvilo pateiktas Sodininkų bendrijų įstatymų pataisas. Po svarstymo komitetuose jos vėl turėtų atsirasti parlamento plenarinėje salėje.
Pagal parengtą projektą, pakeitus žemės sklypo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas), sodų teritorijoje, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, bus galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius. Parengus detalųjį planą ar vietovės lygmens bendrąjį planą, sodo teritorijoje esančiuose sklypuose bus galima statyti ir kitus gyventojams reikalingus pastatus.
Šiuo metu įstatymai neleidžia pakeisti sodininkų bendrijų teritorijoje esančių žemės sklypų paskirties.
Jei Seimas pritartų, gyventojams aktualius klausimus spręstų ne sodų bendrijų pirmininkai, o savivaldybių administracijos.
Vyriausybės nuomone, šios įstatymo pataisos prieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, Civiliniam kodeksui (CK), o ateityje gali reikšti sodininkų bendrijų likvidavimą ir komercinių pastatų, daugiabučių namų atsiradimą šiose teritorijose.
„Siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Sodininkų bendrijų įstatyme įtvirtintai mėgėjų sodo teritorijos paskirčiai – teisės aktais šios teritorijos buvo skirtos mėgėjų sodininkystei plėtoti (…) – ir iš esmės reiškia sodininkystės ir sodininkų bendrijų veiklą užtikrinančių teisinių prielaidų šalinimą iš Sodininkų bendrijų įstatymo ir ateityje – sodininkų bendrijų likvidavimą“, – sakoma Vyriausybės išvadoje Seimui.
Joje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pritarus S. Gentvilo projektui, sodų sklypuose galėtų atsirasti komercinės paskirties pastatai, vienbučiai, dvibučiai ir daugiabučiai namai.
