Prezidentas sekmadienį Kėdainiuose dalyvavo atnaujinto Kėdainių senamiesčio tilto atidarymo ceremonijoje.
Atidarymo metu šalies vadovas priminė 2023 m. sausio 31 d. įvykį, kai lankantis Kėdainiuose dalis tilto konstrukcijos įgriuvo į upę. Tuomet Prezidentas teigė, kad tai yra regioninės politikos iššūkių atspindys.
Prezidentas pabrėžė, kad atstatytas tiltas simbolizuoja besikeičiantį požiūrį į regionų infrastruktūrą. „Šio tilto atgimimas rodo, kad požiūris į regionus keičiasi. Tačiau turime būti sąžiningi – treji metai tokiai rekonstrukcijai yra per ilgas laikotarpis, ypač šiandien, kai privalome stiprinti savo atsparumą ir gebėjimą greitai atkurti kritinę infrastruktūrą“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo, kad investicijos į kelių ir tiltų būklę yra būtinos tiek regionų gyvybingumui, tiek kariniam mobilumui, ypač dabartinėje saugumo aplinkoje.
Prezidentas pažymėjo, kad Kėdainių miestas, įsikūręs prie Nevėžio ir jo intakų, turi kelias svarbias jungtis: dvi iš jų jau sutvarkytos, dvi dar laukia rekonstrukcijos. Pasak šalies vadovo, po šių keturių tiltų rekonstrukcijų bus galima konstatuoti, kad Kėdainių mieste automobilinių tiltų infrastruktūra yra atnaujinta ir saugi.
G. Nausėda taip pat teigiamai įvertino rengiamą nacionalinę kelių ir tiltų atnaujinimo programą, kuri bus įgyvendinama viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) pagrindu. Anot šalies vadovo, teisės aktai jau pakeisti, o atsakingos institucijos formuoja projektų sąrašus ir finansavimo modelį.
***
G, Nausėda taip pat Kėdainiuose dalyvavo Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginyje.
Šalies vadovas pasveikino Lietuvos žmones, karius ir sąjungininkus su švente, kuri tęsia gražią tarpukario tradiciją, suartindama kariuomenę ir visuomenę.
Prezidentas pabrėžė, kad Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena primena nenutrūkstamą ryšį tarp Lietuvos laisvės kovotojų ir šiandien valstybę ginančių karių. „Ši diena yra tiltas tarp praeities didvyrių, kurie už mūsų laisvę sumokėjo didžiausią kainą, ir dabarties karių, kurie laisvę gina čia ir dabar“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo simbolinę Kėdainių reikšmę Lietuvos istorijoje ir priminė 1919 metų kovas, kai Lietuvos savanoriai kartu su vokiečių Saksonijos pulko savanoriais sustabdė bolševikų veržimąsi į Kauną. Prezidento teigimu, tuomet Lietuvos kariai įrodė turintys svarbiausią pranašumą – kovinę dvasią, kuri lydėjo ir pokario partizanus, nepaisant itin sudėtingų aplinkybių.
Prezidentas pažymėjo, kad šiandien Lietuva turi modernią kariuomenę ir nuosekliai stiprina savo gynybinius pajėgumus, tačiau svarbiausias valstybės gynybos ramstis išlieka žmogaus ryžtas ginti savo šalį. „Svarbiausias veiksnys šiandien, kaip ir per amžius, išlieka žmogus. Jo valia kovoti, atlaikyti mirtinus pavojus, iš paskutinių jėgų ginti šalies laisvę ir nepriklausomybę – tai pamatas, ant kurio gali būti statoma iš tiesų galinga, nepalaužiama karinė jėga“, – teigė Prezidentas.
Valstybės vadovo teigimu, stiprus ryšys tarp kariuomenės ir visuomenės yra būtina Lietuvos saugumo sąlyga. „Šiandien mes visi – kariai, šauliai, civiliai – drauge stojame į vieną – Lietuvos gynybos – sieną“, – sakė Prezidentas.
Prezidentas taip pat padėkojo Lietuvos kariams už tarnybą ir pabrėžė, kad jų kasdienis darbas yra geriausias partizanų atminimo įprasminimas.
Po oficialios ceremonijos šalies vadovas apžiūrėjo Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų karinės technikos, ginkluotės, ekipuotės ir įrangos ekspoziciją, bendravo su kariais bei renginio dalyviais.
