Čia nėra nereikšminga žinia. Ypač kai pridedi prie neseno nevienareikšmiško pasisakymo, kad neleistina Lietuvos oro erdvės trečiųjų šalių karinėms operacijoms prieš kaimynines valstybes, kurį galima suprasti kaip perspėjimą Ukrainai.
Dainius Žalimas
Tiksliau nežinau, kaip ir kodėl atsirado Klaipėdos jūrų uosto įstatymo pakeitimas, leidęs į įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Galbūt ši jo nuostata ir netobula.
Tačiau grįžti prie absoliutaus draudimo tokiems laivams įplaukti gali reikšti kliūtį veiksmingai NATO ar galimai būsimai ES branduolinio atgrasymo politikai, t. y. galimai kolektyvinei gynybai vykdant atitinkamus įsipareigojimus pagal Šiaurės Atlanto ir (ar) ES sutartį. Vargu ar prezidentas gali šito nežinoti, o jeigu žino – kodėl taip daro.
Prezidentas taip pat negali nežinoti to, kad, priešingai nei jis teigia, Konstitucijos 137 straipsnyje įtvirtintas masinio naikinimo ginklo ir užsienio karinių bazių draudimas nėra absoliutus. Nes Konstitucija nėra savižudybės paktas, kad priešo džiaugsmui atimtų iš valstybės veiksmingiausias kolektyvinės gynybos priemones.
Todėl Konstitucinis Teismas dar 2011 m. kovo 15 d. nutarime išaiškino, kad Konstitucijos 137 straipsnio draudimas nėra absoliutus, nes jis neapima bendros gynybos tikslams skirtų sąjungininkių karinių bazių (kitaip tariant, tai yra priešingų Lietuvos nacionaliniam saugumui karinių bazių draudimas).
Tada sąjungininkių ginkluotųjų pajėgų dislokavimo Lietuvoje galimybę mėgino ginčyti dabartinės nemano zarios idėjiniai pirmtakai, beje, tarp jų ir vienas tada liberalu skelbęsis dabartinis nemano zarios parlamentaras.
Toje byloje branduolinio ginklo dislokavimo klausimas nespręstas, bet pagal tą pačią logiką galima būtų daryti išvadą, kad bendros gynybos tikslams būtinas sąjungininkių branduolinio ginklo dislokavimas yra leistinas. Juolab, kad kontroliuojant Lietuvai – joks karinis laivas neturi teisės įplaukti į Klaipėdos uostą be Lietuvos sutikimo.
Pagal prezidento logiką jis dabar turėtų ginčyti Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje. Va tokia yra jo kompetencija.
Dar liūdniau su prezidento lyderyste šalies gynybos srityje. Jis siūlo prireikus pradėti diskusijas, ar Lietuvos teisinėje sistemoje esantys absoliutūs apribojimai pilnai atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus. Tik nutyli, kad pagal jo sampratą reiktų keisti Konstitucijos 137 straipsnį, kam dukart reiktų bent 94 Seimo narių balsų. Nežinau, kaip jis rengtųsi juos surinkti.
Vis dėlto labiausiai mane stebina visiškas koordinacijos nebuvimas valstybėje. Kaip galima leisti tokį įstatymą, iš anksto nederinant su prezidentu. Tikrai visiški profanai valdžioje.
Dainius Žalimas reiškia nuomonę būdamas politiku Eyripos parlamente nuo Laisvės partijos.
