Prieš kelerius metus tarp Brastos ir Užnemunės gatvių prasidėjęs didžiausio pastarųjų dešimtmečių Kauno projekto įgyvendinimas – finišo tiesiojoje. Čia atlikta 80 procentų Santakos tilto ir prietilčio transporto mazgo statybos darbų. Planuojama, kad vairuotojai ir kiti eismo dalyviai išbandyti naująją susisiekimo arteriją galės jau šių metų pabaigoje.
Atidarymas – metų pabaigoje
Mažiau nei prieš dvejus metus Santakos tilto statybos pažymėtos simboliniu kapsulės įkasimu. Jau tąkart jis vadintas strateginės reikšmės objektu visam Kauno regionui. Prireikus, jo techniniai parametrai leistų šį kelią virš Nemuno pasitelkti kaip alternatyvų maršrutą krašto gynybai.
Šių metų ankstyvą pavasarį, po pasibaigusios itin šaltos žiemos, Santakos tilto atramos atlaikė ledonešį.
„Dar praėjusį mėnesį simboliniu kapsulės įkasimu pažymėjome Brastos tilto statybas. Per kelerius metus tai jau ketvirtoji statoma nauja jungtis. Tempas toks, kokio ir tikėjomės“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. – Tiek Santakos tiltas, tiek ir kitos susisiekimo arterijos pasitarnaus visiems, o ypač – tankiausiai apgyvendintų mikrorajonų gyventojams.“
Per pustrečių metų bendrovė „Autokausta“ atliko 80 procentų darbų. Pilnai baigti atramų vandenyje betonavimo darbai. Lygiagrečiai išbetonuotos ir Užnemunės gatvės viaduko konstrukcijos.
Taip pat pagamintos visos tilto perdangos metalo konstrukcijos, kurios objekte sujungiamos atskirais 70–80 tonų sveriančiais segmentais ir „stumiamos“ ant Santakos tilto atramų. Iki šios dienos statomą jungtį dengia 260 metrų perdangos.
„Birželio antroje pusėje automobilių eismas Užnemunės gatvėje bus nukreiptas iš laikinos apylankos į naujai įrengtą tunelį, pirmiausia – po vieną eismo juosta abiem kryptimis. Iki rugpjūčio čia eismas vyks keturiomis juostomis. Prieš mokslo metų pradžią pilnai užbaigsime ir Brastos gatvės rekonstrukciją. Abiejų krantų sujungimas planuojamas taip pat šių metų rugpjūtį“, – teigia bendrovės „Autokausta“ atstovas Justinas Jasiulevičius.
Rangovai paleisti eismą pačiu Santakos tiltu numato šių metų pabaigoje. Tai reiškia, kad visi darbai būtų atlikti per trejus metus.
Vienas ilgiausių Kaune
Bendras statomos jungties ilgis sieks 417 metrų, o plotis – 23,2 m. Joje išsiteks 4 eismo juostos, taip pat beveik 7 m pločio takai pėstiesiems ir dviratininkams.
Tilto statyboms prireiks maždaug 100 geležinkelio vagonų aukštos kokybės plieno, apie 10 tūkst. kub. metrų aukštos klasės betono ir apie 3 tūkst. tonų armatūros. Vykdant darbus rekonstruota per 2 km vandentiekio trasų, paklota beveik tiek pat naujos kelio dangos bei 16 km elektros linijų.
Vienas ilgiausių tiltų Kaune turės didžiausius tarpatramius – nuo 72 iki 120 metrų. Statinio aukštis, nuo kolonos apačios iki tilto viršaus, sieks 35 metrus.
Tilto prieigose statomi jungiamieji keliai. Brastos gatvės pusėje – žiedinė dviejų eismo juostų sankryža. Užnemunės gatvėje nepertraukiamą eismą užtikrins prietilčio viadukas su tuneliu. Abipus šių arterijų bus įrengtos ir triukšmą slopinančios sienelės.
Daugiau naujų jungčių
Per pastaruosius kelerius metus Kaune pradėtos keturių naujų jungčių statybos: trijų tiltų ir viaduko. Pastarasis, besitęsiantis per A1 magistralę ties Ašigalio gatve, bus atidarytas birželio pradžioje. Naujoji jungtis Eiguliuose turės greitėjimo ir lėtėjimo juostas, atsiras nauja kryptis pajūrio link.
Tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos pusiaukelę peržengė pėsčiųjų ir dviratininkų tilto statybos. Tuo metu per Nerį, tarp Senamiesčio ir Brastos gatvės, statoma ilgiausia Lietuvoje per upę besitęsianti tokios pačios paskirties susisiekimo arterija.
Ateities planuose – naujas tiltas tarp Šilainių ir Eigulių, sujungsiantis Baltų prospektą su Žeimenos bei Jonavos gatvėmis.
