Prokuratūros teismui pateiktuose naujausiuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš Lazdijų, Zarasų, Biržų rajonų ir Marijampolės savivaldybių tarybų narių priteisti galimai nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas. Tyrimus atlikę teritorinių prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyriaus (VIGS) prokurorai siekia, kad šie politikai į savivaldybių biudžetus iš viso grąžintų 46,7 tūkst. eurų.
Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad nemažai šalies savivaldybių tarybų narių jiems skirtas išmokas galėjo naudoti neteisėtai, prokuratūra pradėjo viešojo intereso gynimo tyrimus dėl tokių išmokų panaudojimo teisėtumo.
Šių visoje Lietuvoje vykstančių tyrimų metu siekiama įvertinti, ar šalies savivaldybės tarybos nariams mokamos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas.
Nustačius tokius atvejus, jei pačios savivaldybių administracijos neinicijuoja neteisėtai išmokėtų išmokų susigrąžinimo, su ieškiniais dėl nepagrįsto praturtėjimo į teismą kreipiasi teritorinių prokuratūrų VIGS prokurorai.
Kauno apygardos prokuratūros VIGS vyriausiasis prokuroras civilinio proceso tvarka kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas priteisti iš buvusio Marijampolės savivaldybės tarybos nario Meto Ražinsko daugiau nei 9,5 tūkst. eurų minėtos savivaldybės naudai.
Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2020–2023 metų kadenciją M. Ražinskui iš Marijampolės savivaldybės biudžeto buvo kompensuotos daugiau nei 11,7 tūkst. eurų išlaidos, kaip susijusios su tarybos nario veikla.
Per kadenciją politikas teikė įvairius čekius, susijusius su išlaidomis automobilio remontui, degalams, draudimui, kompiuterinei įrangai ir interneto paslaugoms.
Nustatyta, kad M. Ražinskas per kadenciją įsigijo dyzelino bei benzino už daugiau nei 6 tūkst. eurų. Mokėjimo kvitus už patirtas išlaidas politikas teikė apmokėjimui ir tuo laikotarpiu, kai karantino metu buvo draudžiami žmonių susibūrimai, o darbas vyko nuotoliniu būdu.
Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su civiliniu ieškiniu dėl galimai nepagrįsto praturtėjimo, prašydama priteisti iš Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nario Albino Žymančiaus daugiau nei 11,4 tūkst. eurų minėtos savivaldybės naudai.
Išanalizavę surinktą informaciją apie A. Žymančiaus pateiktus savivaldybei dokumentus dėl tarybos nario patirtų išlaidų kompensavimo, Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorai nustatė, kad dauguma transporto išlaidų šiam politikui kompensuotos galimai nepagrįstai.
Atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją A. Žymančius pateikė 301 mokėjimo kvitus, pagal kuriuos iš savivaldybės biudžeto buvo kompensuotos išlaidos už daugiau nei 9 tūkst. litrų degalų. Politikas už degalus atsiskaitė 26 skirtingomis mokėjimo kortelėmis bei grynaisiais pinigais. Buvo fiksuoti atvejai, kai kuras piltas tą pačią dieną du, tris kartus kelių minučių ar valandų intervalu, degalai įsigyti už savivaldybės ribų. Nustatyta, kad karantino laikotarpiu A. Žymančius patyrė 2 tūkst. 135 eurų išlaidas, kurių didžioji dalis sudarė išlaidos degalams.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, atliekantis viešojo intereso gynimo funkcijas, kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto dabartinės Zarasų rajono savivaldybės tarybos narės Ingridos Tatarūnės praturtėjimo.
Tyrimo metu nustatyta, kad per 2019–2023 metų kadenciją I. Tatarūnei iš savivaldybės buvo kompensuoti 11 tūkst. 552 eurai, iš kurių didžiąją dalį sudarė išlaidos už kurą.
Prokuroras nustatė, kad politikės kuro išlaidos neva vykdant tarybos nario veiklą nepagrįstai didelės ir nepateisinamos, kuras piltas tą pačią dieną keletą kartų arba kituose rajonuose, benzinas, dyzelinas bei dujos pirkti ir karantino metu, už degalus atsiskaityta keliomis mokėjimo kortelėmis.
Ieškinyje teismui konstatuojama, kad atsakovė tokiu būdu neteisėtai praturtėjo beveik 11 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad I. Tatarūnė yra grąžinusi savivaldybei beveik 800 eurus, teismui pateiktame ieškinyje prokuroras prašo iš politikės išieškoti daugiaus nei 10 tūkst. eurų.
Prokuratūra kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus su civiliniu ieškiniu ir dėl dabartinio Zarasų savivaldybės tarybos nario Kęstučio Stankevičiaus nepagrįsto praturtėjimo. Iš šio politiko siekiama išieškoti beveik 11 tūkst. eurų.
Iš Zarasų rajono savivaldybės biudžeto K. Stankevičiui per praėjusią kadenciją buvo išmokėti daugiau nei 11 tūkst. eurų.
Viešojo intereso gynimo tyrimą atlikęs Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras nustatė, kad K. Stankevičiaus išlaidos kurui nepagrįstai didelės ir nepateisinamos: kuras piltas karantino metu, dideliais kiekiais (pavyzdžiui, 114 litrų benzino vienu metu), nuotolinio posėdžio dieną, už degalus apmokėta keliomis mokėjimo kortelėmis.
Taip pat nustatytos nepagrįstos išlaidos už ryšio paslaugas – mokėta už keletą abonento numerių, pateiktos nedetalizuotos sąskaitos.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus dėl praėjusios kadencijos Biržų rajono savivaldybės tarybos nario Manto Visocko nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas iš jo išieškoti beveik 600 eurų.
Tyrimo metu prokuroras nustatė, kad praėjusios kadencijos metu M. Visockas valdė keletą transporto priemonių. Jis savivaldybei pateikė sąskaitas dėl automobilių remonto, tačiau nėra aišku, kokios transporto priemonės buvo remontuojamos, ar jomis buvo naudojamasi vykdant tarybos nario funkcijas.
Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, atliekantis viešojo intereso gynimo funkcijas, kreipėsi su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas iš buvusio Biržų rajono savivaldybės tarybos nario Rito Vaigino išieškoti beveik 700 eurų.
Tyrimo metu nustatyta, kad minėta suma R. Vaiginui buvo kompensuota kaip išlaidos už kurą. Tačiau politikas praėjusios kadencijos metu pateikė čekius, kad kuras piltas Vilniuje, kur gyvena, o ne Biržų rajono savivaldybėje, kurioje jis deklaravo gyvenamąją vietą prieš 2019 metų savivaldos rinkimus.
Prokuroras, atliekantis viešojo intereso gynimo funkcijas, su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus, prašydamas iš praėjusios kadencijos Biržų rajono savivaldybės tarybos nario Andriaus Budriūno išieškoti 3,5 tūkst. eurų.
Per 2019-2023 metų kadenciją A. Budriūnui iš savivaldybės biudžeto buvo išmokėta daugiau nei 3 tūkst. eurų kaip kompensacija už transporto priemonių eksploatavimo išlaidas ir 1 tūkst. eurų už interneto ir ryšio paslaugas.
Prokuroras tyrimo metu nustatė, kad minėtam politikui nepagrįstai buvo kompensuotos automobilio remonto išlaidos, nes jis remontavo ne tą transporto priemonę, kurią buvo deklaravęs kaip naudojamą tarybos nario funkcijoms atlikti.
Dar 588 eurai A. Budriūnui nepagrįstai kompensuoti už mobilųjį parašą, parkavimo išlaidas, tarptautinius skambučius. Kadangi politikas 2023 m. į savivaldybės biudžetą grąžino 164 eurus, prokuroras savo ieškinyje prašo iš jo išieškoti likusią sumą – daugiau nei 3,5 tūkst. eurų.
Primename, kad savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešąjį interesą ginantys prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl konkrečių sumų grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka.
Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų VIGS prokurorai apylinkių teismams š. m. balandžio 21 d. duomenimis yra pateikę 178 civilinius ieškinius bendrai daugiau nei 1 mln. 997 tūkst. eurų sumai.
Taip pat pažymėtina, kad, balandžio 21 d. duomenimis, į šalies savivaldybių biudžetus tarybų nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę daugiau nei 1 mln. 817 tūkst. eurų.
Šiuo metu atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į 35 savivaldybių biudžetus.
Prokuratūros duomenimis, visi teisme išnagrinėti ieškiniai yra tenkinti ir iš atsakovų – buvusios kadencijos tarybos narių – priteista artima ieškiniui suma arba byla baigta taikos sutartimi.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuoją praktiką šiose „čekių“ civilinėse bylose, 2026-02-05 nutartimis atmetus atsakovų (tarybos narių) kasacinius skundus išaiškinta, kad šiose bylose prokurorų ieškiniai tinkamai grindžiami Civilinio kodekso (CK) 6.242 (nepagrįstas praturtėjimas) normos pažeidimu ir vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, atsakovas šias neteisėtai gautas išmokas privalo grąžinti savivaldybės administracijai.
Taip pat kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad išmokas jis naudojo pagal paskirtį, t. y. išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kompensuoti.
