Ieškoma būdų vis labiau cenzūruoti interneto socialinius tinklus. Didžioji interneto žiniasklaida tam pritaria.
Interneto žiniasklaidos asociacija penktadienį pasveikino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK ) siūlymą įvesti reguliavimą vlogeriams. Argumentai, įvesti interneto didesnei cenzūrai, randami įvairūs. Nuo kovos su neapykantos kalba, iki neva labai plataus nelegalaus verslo kontrolės ir užsienio šnipų bei propagandos pavojaus.
Asociacija penktadienį išplatintame pranešime spaudai tvirtina, kad nuomonės formuotojams ir tinklaraštininkams, teikiantiems audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, nepažeidžiant nuomonės raiškos laisvės, kaip ir tradicinei žiniasklaidai, turi galioti „tokios pačios taisyklės ir atsakomybės dėl jų skleidžiamo turinio ir reklamos, ypač dėl melagingos informacijos“.
„Tam būtini teisiniai sprendimai, kurie leistų reguliuoti jų vykdomą veiklą, o Lietuvos radijo ir televizijos komisijos siūlomos gairės būtų žingsnis į priekį, įsitikinę skaitmeninio verslo ir žiniasklaidos rinkos ekspertai“, – sako asociacija.
Jos pirmininko Arno Marcinkaus teigimu, nuomonės formuotojams ir tinklaraštininkams turi būti taikomos atsakomybės už jų skleidžiamą turinį įvairiose platformose – „YouTube“, „Facebook“, „TikTok“.
„Dabar šiems skaitmeninio verslo rinkos dalyviams nėra taikomos viešosios informacijos skleidėjams būdingos atsakomybės, o jų veikla – tinkamai nereglamentuota. Vis dėlto laikmečio tendencijos ir sparčiai populiarėjanti jų veikla ne tik Lietuvoje, bet ir svetur, diktuoja neišvengiamą jų veiklos teisinį reguliavimą ir priežiūrą. Juolab, kad šie rinkos dalyviai daro vis didesnį poveikį ir įtaką visuomenėje“, – teigė A. Marcinkus.
Pasak asociacijos, tinklaraštininkų ir nuomonės formuotojų veiklą reguliuoja ir kitos Europos valstybės, pavyzdžiui, Austrija, Belgija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija.
Tam pritaria naujienų portalų lrytas.lt, delfi.lt, tv3.lt, 15min.lt vyriausieji redaktoriai bei vadovai.
„Šie rinkos dalyviai iš savo veiklos uždirba ir gauna pajamas, bet už nieką neatsako, nes tai traktuojama kaip saviraiška, nors jie yra verslo subjektai“, – tvirtino lrytas.lt direktorius ir vyriausiasis redaktorius Tautvydas Mikalajūnas.
„Delfi“ laikinasis vyriausiasis redaktorius Kęstutis Cemnolonskis atkreipė dėmesį, kad tradicinės žiniasklaidos atstovai, priešingai nei tinklaraštininkai ir nuomonės formuotojai, yra atskaitingi ne tik žurnalistų etikos inspektoriui, bet turi ir savireguliacijos institucijas, kurios akylai stebi žurnalistų veiklą. Anot jo, „melagienų, sąmokslo teorijų kūrėjai ar tiesiog įvairių produktų reklamuotojai neprisideda prie pasitikėjimo žiniasklaida“, todėl atsakomybė turėtų galioti ir jiems.
Naujienų portalo tv3.lt vyriausiasis redaktorius Artūras Anužis taip pat įsitikinęs, kad ypač didelis dėmesys turėtų būti skiriamas tinklaraštininkų ir nuomonės formuotojų skleidžiamai melagingai informacijai, kuri kai kuriais atvejais gali būti net pavojinga žmonių sveikatai.
„Taip pat svarbu nustatyti aiškias taisykles, kaip šie skaitmeninės rinkos dalyviai turėtų žymėti mokamą turinį, kuriamą kartu su partneriais ar jų užsakymu, kas yra įprasta tradicinėje žiniasklaidoje – naujienų portaluose, televizijose, spaudos leidiniuose, radijuje. Tai vyksta, vadinasi, būtinas ir atitinkamas reglamentavimas“, – sakė ir žiniasklaidos bendrovės „15min group“ generalinis direktorius Tomas Balžekas.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija trečiadienį pranešė siūlanti patvirtinti gaires, kuriomis būtų reguliuojama vaizdo tinklaraštininkų – vadinamųjų vlogerių veikla, dalį jų prilyginant žiniasklaidai.
LRTK teigia, kad nors vlogerio sąvoka nėra apibrėžta įstatymuose, „YouTube“, „Facebook“, „TikTok“ platformos daro didelį poveikį naudotojams, ima konkuruoti dėl tos pačios auditorijos, kaip ir tradicinė audiovizualinė žiniasklaida, o ją reguliuoti įpareigoja 2021 metais į nacionalinę teisę perkeltos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatos.
LRTK argumentuoja, jog siekiama, kad šiuose kanaluose būtų laikomasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų bei komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimui taikomų reikalavimų.
Didžiausią „Youtube“ auditoriją Lietuvoje turintis vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas ir kiti jo kolegos tokį LRTK siekį vadina neargumentuotu ir teisiškai nepagrįstu bei sunkiai įgyvendinamu praktiškai. Anot S. Malinausko, turinio cenzūravimo ar reitingavimo „Youtube“ tinkle netaiko kitos valstybės.
Kaip jau skelbė “kaunieciams.lt”, interneto cenzūrai pasitelkiami ir universitetai, tarp jų Kauno VDU, kurių tokio pobūdžio programas numatoma valdiškai finansuoti. Primintina, kad tokio pobūdžio politiką Kinijoje, Rusijoje, Irane ir kitose autoritarinėse šalyse Lietuvos ir Europos politikai ne kartą griežtai kritikavo.
BNS, kaunieciams.lt
