Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį žygiavo (daugelis siautėjo) Belgijos sostinės Briuselio gatvėmis iki Europos Sąjungos (ES) institucijų būstinių, reikalaudami aktyvesnių veiksmų kovojant su klimato kaita prieš svarbų Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikimą.
Pastaraisiais mėnesiais Europą užklupusios rekordinės karščio bangos sustiprino susirūpinimą dėl žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos poveikio žemynui.
Kitą mėnesį Turkijos kurorte Antalijoje į kasmetinę JT klimato kaitos konferenciją (COP) susirinks delegatai iš viso pasaulio. Tačiau nesitikima, kad per susitikimą pavyks pasiekti reikšmingų proveržių, nes Donaldo Trumpo vadovaujamos Jungtinės Valstijos pasitraukė iš šio proceso, o Europoje pastangos kovoti su klimato kaita silpnėja.
„Visuomenėje jaučiamas didelis susirūpinimas, ir ne tik tarp šiandienos protestuotojų“, – sakė eitynėse dalyvavęs ekonomistas Etienne’as de Callatay.
„Šią vasarą patirtus ekstremalius karščius pajuto visi. Politikai neturėtų bijoti pasekmių per rinkimus, jei imtųsi drąsių aplinkosaugos priemonių“, – pridūrė jis.
Vystomojo bendradarbiavimo nevyriausybinėje organizacijoje dirbanti Aurore Schreiber sakė atvykusi su šeima, kad politikai pabustų ir išgirstų piliečių siunčiamą žinią.
„Turime įsiklausyti į jaunimo ir pažeidžiamiausių žmonių reikalavimus. Mums reikia ekologiškesnių ir teisingesnių tiekimo grandinių, kad būtų atsižvelgiama ir į darbuotojų problemas bei darbo užmokestį“, – sakė ji.
Policijos duomenimis, eitynėse (riaušėse?) dalyvavo 45 tūkst. žmonių.
Energetikos krizė
Po pernai Brazilijoje žlugusių vilčių pasiekti ambicingesnį susitarimą Europos Sąjunga daug nesitiki iš kitą mėnesį vyksiančios COP31 konferencijos. Klimato kaitos skeptikui D. Trumpui patraukus Jungtines Valstijas iš derybų, tarptautinės pastangos kovoti su visuotiniu atšilimu gerokai susilpnėjo.
Dabar padėtis atrodo dar mažiau žadanti. Smarkiai išaugusios energijos kainos sustiprino didžiųjų naftos ir dujų gamintojų pozicijas, todėl jie mažiau linkę diskutuoti apie būtinybę pamažu atsisakyti iškastinio kuro.
ES tvirtina, kad ir toliau yra pasaulio lyderė kovoje su klimato kaita bei didžiausia tarptautinė finansinės paramos teikėja šioje srityje.
Tačiau į COP konferenciją blokas vyksta neseniai sušvelninęs aplinkosaugos teisės aktus. Briuseliui sunkiai sekasi varžytis su Kinija ir Jungtinėmis Valstijomis, tad vis aktyviau imamasi verslui palankių priemonių. Naujausias pavyzdys – praėjusį mėnesį Europos Komisija pasiūlė iki 2028 m. atidėti teisės akto, kuriuo siekiama mažinti metano – itin taršių šiltnamio efektą sukeliančių dujų – išmetimą, taikymo pradžią.
