Ekspertės išvadą reikėtų pateikti kaip prognozę, o ne jau nustatytą rezultatą. JAV iždo OFAC spalio 9 d. iš tiesų paskelbė licenciją, leidžiančią sandorius dėl rusiško dyzelino pardavimo, pristatymo, iškrovimo ir importo.
Verinant visumą yra keli svarbūs niuansai:
- 14 valandų skaičiavimas aritmetiškai teisingas: 300 tūkst. tonų padalijus iš 500 tūkst. tonų per parą gauname 14,4 valandos. Tačiau lyginamas visas JAV dyzelino ir kitų distiliatų suvartojimas, o ne trūkstamas kiekis rinkoje. Mažas papildomas tiekimas įtemptoje rinkoje gali paveikti kainą — vien šis santykis poveikio nepaneigia.
- 300 tūkst. tonų yra pirmoji pažadėta partija. Trumpas paskelbė ir apie vėlesnius gerokai didesnius kiekius. Pažadas dar nėra pristatymas, bet vertinant visą susitarimą pirmosios partijos neužtenka.
- Rinka jau reagavo: ARD pranešė, kad paskelbus susitarimą JAV dyzelino ateities sandorių kainos krito beveik 5 procentais. Tai dar nereiškia tokio pat ar ilgalaikio atpigimo degalinėse, tačiau kategoriškas „kainoms nepadės“ būtų per stiprus.
Svarbiausias klausimas: ką Vašingtonas gauna už sankcijų išimtį ir ką gauna Maskva? Žadama ekonominė nauda dar priklauso nuo realių pristatymų, o leidimas prekiauti jau paskelbtas. Čia politinio sandorio vertė gali gerokai pranokti pirmosios dyzelino partijos vertę.
Ukrainos požiūriu prieštaravimas akivaizdus: ji smūgiais mažina Rusijos naftos pramonės pajėgumus, o Vašingtonas atveria kelią likusią produkciją parduoti.
Amerikiečiams žadamas teoriškai pigesnis kuras, Ukrainai kyla klausimas, ar už jį nebus sumokėta sustiprėjusiomis Rusijos karo finansavimo galimybėmis. Tai sandorio politinė kaina, kurios „14 valandų dyzelino“ skaičiavimas neparodo.
