Vis dažniau girdžiu priekaištų, kad Europa ignoruoja radikaliojo islamo grėsmes. Vakar Europos Parlamentas į juos atsakė konkrečiais siūlymais: priėmė rezoliuciją, kuria ragina parengti bendrą ES planą prieš radikalių islamistų tinklus. Ją palaikiau ir aš. Už balsavo 381 Parlamento narys, prieš – 167, susilaikė 15.
Dainius Žalimas (Europos parlamentaras nuo LAISVĖS PARTIJOS)
Kalbama ne apie teroristinius išpuolius, o apie mažiau pastebimą grėsmę. Radikalių islamistų tinklai kuria asociacijas, jaunimo ir labdaros organizacijas, siekia ES finansavimo ir kvietimų į Europos institucijas. Viešai jie kalba apie žmogaus teises ir kovą su diskriminacija, tačiau kitur skleidžia idėją, kad religinės taisyklės turi būti aukščiau už valstybės įstatymus.
Ryškiausias tokio tinklo pavyzdys – „Musulmonų brolija“. Ji veikia ne per formalią narystę, o per susijusias organizacijas ir partnerius. Iš šio judėjimo kilo ir ES teroristine organizacija pripažintas „Hamas“. Su „Musulmonų brolija“ siejama jaunimo organizacija FEMYSO, kaip pranešama, ES lėšų gaudavo per kitų organizacijų vykdomus projektus.
Todėl svarbiausia – sekti pinigus. Komisija raginama atsekti galutinius ES lėšų gavėjus, net jei pinigai eina per tarpininkus ir subrangovus, ir pateikti apžvalgą visų atvejų, kai ES lėšų gavo su „Musulmonų brolija“ ar politiniu islamu siejamos organizacijos. Europos institucijos taip pat turi būti budresnės, prieš kviesdamos tokias organizacijas į renginius ar konsultacijas, nes joms tai tampa pripažinimo ženklu.
Kadangi vienoje valstybėje uždrausta organizacija dažnai atgimsta kitu pavadinimu kitoje, siūloma sukurti bendrą europinę metodiką tokiems tinklams atpažinti ir stiprinti valstybių bei Europolo keitimąsi informacija.
O ten, kur yra pagrindo, turi būti ir teisinės pasekmės: Taryba raginama į ES teroristinių organizacijų sąrašą įtraukti su „Musulmonų brolija“ susijusius subjektus ir asmenis, jei jie atitinka tam nustatytus teisinius kriterijus.
Kartu rezoliucijoje aiškiai pasakyta: islamas kaip religija savaime nėra nei politinis, nei priešiškas, o didžioji dauguma musulmonų atmeta smurtą.
Musulmonų apsauga nuo diskriminacijos yra demokratinė pareiga. Kova su radikalizmu neturi virsti kova su tikinčiaisiais.
***
Politiko nuomonė paskelbta jo FACEBOOK paskyroje
