Kas atsitiko, kad šimtus metų iš upių gyvenęs miestas ėmė jų nekęsti ir atsitverti neįveikiamomis betono sienomis bei daugiajuostėmis automagistralėmis ir ūkinėmis tvoromis? Kodėl sovietmečiu prasidėjusi melioratyvinė krantų fortifikacija vis nesitraukia iš Kauno kankinimo įrankių arsenalo? Kodėl Kaunas iš paskutiniųjų stengiasi sunaikinti kiekvieną žalią-mėlyną salelę, kad parodytų savo paauglišką „didelio miesto“ pasipūtimą? Kodėl nevertinamas konkrečios vietos identitetas ir esama aplinkos kokybė, tačiau skubama ją unifikuotai išeuroremontinti, suniveliuoti ir įsisavinti amžinai „degančiomis“ subsidijomis? Kodėl svarbiose ir jautriausiose miesto vietose landšaftą projektuoja architektūriniai beraščiai, sąmatininkai ar komunalininkai?
Skubotas ir paviršutiniškas projektas auksinėje vietoje
Suprantama – niekas neatsakys į šiuos klausimus, nes Kauno meras į klausimus neatsakinėja. Mero projektai yra jo atsakymai.
Naujausias Kauno savivaldybės projektas – Šančių krantinė – „Nemuno krantinės Kauno m. sav. rekonstravimo projektiniai pasiūlymai“. Statinys, aišku, neypatingas. Nesvarbu, kad rekonstruojant pailgėja nuo 0,4 iki beveik 3,5 km. (Kaune viskas auga…) Projektuoja kauniečiams savo cinizmu neblogai pažįstama UAB „Simper“ (PV Nerijus Jakulis, PV asist. Rytis Batavičius). Projekte architekto nėra. Tiesiog nėra ir taškas.
Projektas sukaltas žaibiškai (PP rengimo užduotis patvirtinta tik 2019.03.19.), nes nesismulkinta.
Vizualios medžiagos nėra, nes nesismulkinta.
Esamo konteksto tyrimų apskritai nėra, nes nesismulkinta.
Nemuno kranto pjūvių ar bandymų gatvę kaip nors komponuoti, derinti prie urbanistinio konteksto ir landšafto nėra, nes nesismulkinta.
Už tai yra kataloginis dviejų juostų gatvės pjūvis, neturintis nieko bendro su Šančių kontekstu ir ilgas norminių dokumentų sąrašas (31 poz.).
Ciniška, tačiau net projektuojamos krantinės trasa nepažymėta miesto plane. Pateiktos tik apgailėtinos kokybės fragmentiški skiautiniai, kuriuos pavadinti projektiniais sprendiniais apskritai savigarba neleidžia.
Kodėl krantinės projekto tikslai ir paskirtis nutylimi?
Ko savivaldybė siekia šiuo projektu, kuris net savo paskirties, nurodytos Projekto rengimo užduotyje neatitinka – statytojo (Kauno savivaldybės) sumanymo ir sprendinių idėja elementariausiai nėra išreikšta.
Dar daugiau – neįvardinta ne tik projekto idėja, bet ir koks nors apčiuopiamas tikslas statyti naują gatvę-krantinę ramioje, žalioje ir miestiečių seniai pamėgtoje Nemuno pakrantėje.
Be to nutylėtas projektuojamos gatvės-krantinės poreikis bei funkcinis pagrindimas. Taip pat – tokio statinio prognozuojama nauda ir praradimai. Jau nekalbant apie tai, kad daugelyje vietų tokių parametrų (plotis 15 metrų) gatvė Šančių kontekste tiesiog netilptų tarp esamo užstatymo (tvorų) ir Nemuno šlaito, kas iššauktų skausmingą inžinerinį pakrantės pertvarkymą…
Savivaldybės numatyta beveik 15 m pločio gatvė tiesiog fiziškai netelptų esamame kontekste. | pilotas.lt nuotr.
Apmaudžiausia tai, kad panašu nei Kauno savivaldybė, nei projektuotojai nesuvokia, jog skėtinė Šančių gatvelių sistema, pasibaigianti akligatviais ties Nemuno krantu – būtent ir yra žaliojo-mėlynojo gamtos karkaso saugiklis, užkertantis kelią masyvioms infrastruktūrinėms intervencijoms ir garantuojantis lėtą eismą (pėsčiųjų ir dviračių) ir ramybę. Tą jau seniai įvertino visas Kaunas! Ypač – sportuojantis, dviratuojantis arba turintis vaikų. Tokią vertybę greta miesto centro sunaikinti – būtų tikras urbanistinis nusikaltimas.
Šančiai neketina tylėti
Šioje vietoje derėtų dėti tašką. Galbūt labai panašų į keiksmažodį. Nes tokie nepagrįsti, nemotyvuoti ir neprofesionalūs, atsiprašant, projektai – yra pati vulgariausia nepagarba ir pasityčiojimas iš savo miesto ir miestiečių. Belieka kliautis, kad, išauginę ne vieną dešimtį žymių ir atsparių žmonių, Šančiai netylės ir nesitaikstys su šiurkščia projektine intervencija ir nepraras žalio upės kranto, kur dar galima įbristi į Nemuną ir išgirsti jo srovę be automobilinio anturažo…
alkas.lt informacija
