Londonas, rugpjūčio 22 d. (PA Media/dpa-ELTA). Nepakankamai vandens geriantys žmonės pasižymi stipresnėmis biologinėmis reakcijomis į stresą, atskleidžia tyrimas.
Mokslininkai nustatė, kad didesnis streso hormono kortizolio kiekis paprastai išsiskiria mažiau vandens išgeriantiems žmonėms, nors jie ir nejaučia didesnio troškulio už tuos, kurie vandens geria daugiau. Tyrime prieita prie išvados, kad vandens buteliukas po ranka – organizmui ypač naudingas įprotis stresą keliančiu laikotarpiu.
Liverpulio Džono Morso universiteto (LJMU) ekspertų atliktame tyrime dalyvavo 16 žmonių, kurie per dieną išgerdavo mažiau nei 1,5 litro vandens, ir 16 žmonių, kurie reguliariai laikėsi rekomenduojamų skysčių suvartojimo normų.
Tyrime remtasi Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) gairėmis, kuriose rekomenduojama vyrams per dieną išgerti 2,5 litro vandens, o moterims – 2 litrus.
Jungtinėje Karalystėje „Eatwell Guide“ pataria suaugusiems per dieną išgerti 6–8 puodelius skysčių, t. y. maždaug nuo 1,5 iki 2 litrų. Tačiau karštomis dienomis, esant labai aktyviam gyvenimo būdui, atsigaunant po ligos, nėštumo ar žindymo laikotarpiu vandens reikėtų išgerti daugiau.
Abi grupės buvo stebimos septynias dienas – iš šlapimo ir kraujo mėginių buvo matuojamas skysčių organizme kiekis. Vėliau dalyviams laboratorijoje buvo atliekami testai streso lygiui nustatyti.
Testą sudarė improvizuotas darbo pokalbis, kuriam pasiruošti kiekvienas asmuo turėjo 10 minučių.
Po to tyrimo dalyviai buvo pakviesti į kitą kambarį, kur buvo įrengta fiktyvi kamera, ir paprašyti dalyvauti pokalbyje su trimis asmenimis, vilkinčiais baltais chalatais.
Po netikro interviu tyrimo dalyviai turėjo išspręsti aritmetinį uždavinį – kuo greičiau atlikti skaičių atimties veiksmus.
Universiteto sporto ir fizinio lavinimo mokslų profesorius Neilas Walshas šį testą apibūdino kaip „tikrai trikdantį“.
„Žinoma, kad žmonėms, kurie per dieną vartoja mažai skysčių ir nesilaiko rekomendacijų, greičiausiai trūksta vandens“, – sakė jis naujienų agentūrai PA.
„Tačiau nežinojome to, kad jiems išsiskirs didesnis streso hormono kiekis patiriant stresą kontroliuojamomis sąlygomis“, – pabrėžė universiteto atstovas.
Kortizolio lygiui išmatuoti mokslininkai paėmė grupės dalyvių seilių mėginius prieš ir po testo.
Streso hormonu vadinamą kortizolį gamina antinksčiai, reaguojantys į stresą. Jis taip pat turi įtakos imunitetui, medžiagų apykaitai ir kraujospūdžiui.
Mokslininkų grupė nustatė, kad mažiau vandens gėrusių dalyvių kortizolio lygis buvo aukštesnis.
Profesorius A. Shaw pažymėjo, kad dalyvių grupių stresinės reakcijos buvo panašios – padažnėjęs širdies pulsas, prakaituotos rankos ir išdžiūvusi burna.
„Abi grupės per testą patyrė tokį pat nerimą, panašiai didėjo ir pulsas“, – pasakojo mokslininkas.
„Tačiau daug didesnis išsiskyrusio kortizolio kiekis buvo nustatytas žmonėms, kurių organizme trūko skysčių, nes jie kasdien gėrė nepakankamai vandens“, – teigė jis.
Be to, pasak profesoriaus N. Walsho, mažai skysčių vartojusių dalyvių grupė nesiskundė didesniu troškuliu nei jų kolegos, kurie gėrė daugiau vandens.
„Kortizolis yra pagrindinis organizmo streso hormonas. Pernelyg didelis kortizolio reaktyvumas streso atveju yra susijęs su didesne širdies ligų, diabeto ir depresijos rizika“, – tvirtino mokslininkas.
„Jei artėja galutinis užduoties terminas ar turėsite sakyti kalbą, būtų gerai nuolat turėti vandens buteliuką po ranka. Tai geras įprotis, galintis duoti naudos jūsų ilgalaikei sveikatai“, – pridūrė jis.
Prof. A. Walsho teigimu, žurnale „Journal of Applied Physiology“ paskelbto tyrimo išvadoms geriau suprasti būtina atlikti daugiau tyrimų ir išsiaiškinti, ar nepakankamai skysčių vartojantiems žmonėms ėmus gerti daugiau vandens sumažėtų jų organizmo reakcija į kasdienius „mikrostresorius“, pvz., eismo kamščius ar prezentacijas darbe.
„Manome, kad rekomendacijų laikymasis – geriant nurodytą kiekį vandens – galėtų būti vienas iš daugelio būdų mažinti kasdienę kortizolio reakciją“, – pridūrė jis.
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
