Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose paskelbtas nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje R.J., N. R. ir A. B. buvo kaltinami dėl Kauno mieste susprogdinto automobilio „Mercedes Benz“.
Bylos duomenimis, veikdami pagal bendrą susitarimą, R. J., N. R. ir A. B. sunaikino bei sugadino svetimą turtą. Įrodyta, jog R. J. prašymu A. B. pagamino nuotolinį belaidį valdymo prietaisą, kurį ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 20 d. perdavė R. J. Bylos duomenimis, sekančią dieną R. J., turėdamas tikslą sunaikinti ir sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, atgabeno savadarbio, uždegančio poveikio sprogmenį, užpildytą savadarbės sprogstamosios medžiagos užtaisu ir jį padėjo po automobiliu „Mercedes Benz ML 350“.
Nustatyta, kad veikiant pagal išankstinį susitarimą, N. R. privažiavo elektriniu paspirtuku ir iš tolo panaudojo A. B. pagamintą ir R. J. jam perduotą nuotolinį prietaisą ir mėgino aktyvuoti po automobiliu padėtą sprogstamąjį prietaisą, tačiau dėl techninių kliūčių to padaryti nepavyko ir sprogimas neįvyko.
Tęsiant nusikalstamą sumanymą, sekančią dieną (2021 m. gegužės 21 d.) A. B., pataisęs nuotolinį belaidį valdymo prietaisą, jį vėl perdavė R. J., o šis jį gegužės 22 d. nakties metu dar kartą padėjo po minėtu automobiliu. Tą pačią naktį N. R. elektriniu paspirtuku pravažiavo pro automobilį ir jam perduotu prietaisu aktyvavo sprogstamąjį užtaisą, dėl ko įvyko sprogimas ir automobilis užsidegė. Gaisro metu sudegė ne tik nukentėjusiajai priklausęs 20 020 eurų vertės automobilis, bet ir jame buvę kitos nukentėjusiosios daiktai ir pinigai, kurių bendra vertė kiek didesnė nei 1000 eurų, šalia stovėjęs 849 eurų vertės automobilis „Kia Sedona“, gyvenamojo namo tvora ir privatus kelio ženklas.
Nors asmenys kaltais dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino, tačiau teismas konstatavo, kad jų kaltė įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. „Įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad kaltinamieji savo aktyviais veiksmais padarė jiems inkriminuojamą veiką. Nors bylos nagrinėjimo metu nepavyko nustatyti šio nusikaltimo motyvo, tačiau nusikalstamos veikos motyvas nėra esminis požymis, leidžiantis nustatyti ir identifikuoti kitus, būtinuosius nusikaltimo objektyvius ir subjektyvius sudėties elementus.“ – teigiama Kauno apylinkės teismo teisėjos Živilės Bliūdžiuvienės nuosprendyje.
2024 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu R. J., N. R. ir A. B. pripažinti kaltais dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo (Baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d.). R. J. paskirta 90 parų arešto bausmė, vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, jos metu skiriant intensyvią priežiūrą. N. R. skirta 80 parų arešto bausmė, o subendrinus su kitais nuosprendžiais jam paskirta 90 parų arešto bausmė ir 18 MGL (900 eurų) dydžio bauda. A. B. skirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, jos metu paskiriant intensyvią priežiūrą.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių pareikšti ieškiniai tenkinti iš dalies – nukentėjusioms priteisti turtinių ir neturtinių žalų atlyginimai iš visų kaltinamųjų solidariai. Iš nuteistųjų nukentėjusioms taip pat priteistos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Marius Venskūnas. Nuosprendis nėra įsiteisėjęs ir per 20 dienų gali būti skundžiamas.
