Jei tekstas pradedamas sakiniu „vienoje gražiausių pakaunės seniūnijų“, ne vienas pagalvoja, kad bus rašoma apie Kulautuvą, Kačerginę, Raudondvarį ar Zapyškį. Šį kartą apsilankėme Taurakiemio seniūnijoje, bet nekalbėsime apie Kadagių slėnį ar Arlaviškių draustinį, nes seniūnijoje esama ir kitų gražių vietų. Viena tokių – Piluonos pakalnė prie Nemuno arba Guogų kaimas.
Žvejų džiaugsmui
Šiame puikiame gamtos kampelyje kitais metais bus įrengta mažųjų laivų prieplauka. Jau atlikta žemės sklypo topografinė nuotrauka, Nemuno dugno tyrimai, toponuotrauka ir batimetrinė nuotrauka. Rengiamas objekto techninis projektas. Sklype, kuris visuomenės poreikiams paimtas dar 1997 metais, atsiras ir pėsčiųjų takai, suoleliai poilsiui, planuojama išasfaltuoti dalį žvyrkelio.
„Piliuona, esanti ant Nemuno kranto, nuo senų laikų yra žvejų gyvenvietė. Šis laisvalaikio praleidimo būdas keliauja iš kartos į kartą. Čia žvejojo dabartinių tėvų tėvai, o dabar žvejoja ir jų anūkai. Meškeres sumerkti mėgsta ne tik vietiniai, žvejai atvažiuoja iš Prienų, Marijampolės ir kitų rajonų. Kad ši vieta išties populiari, liudija tai, jog savaitgaliais nebūna vietos automobiliui pastatyti, vasarą žvejai pasilieka net nakvoti. Geresnės infrastruktūros mažiesiems laivams nuleisti pageidavo vietos bendruomenė“, – pasakojo Taurakiemio seniūnė Danutė Glinskienė.
Kauno rajono savivaldybės Ekonomikos skyriaus vedėjas Artūras Pupalė informavo, kad slipas Guogų kaime atsiras įgyvendinant Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis finansuojamą projektą „Vandens transporto priemonių nuleidimo vietos įrengimas Kauno rajono Zapyškio miestelyje ir Guogų kaime“. Abiem objektams skirta po 18,7 tūkst. eurų.
Plėtra leidžiasi prie Nemuno
Seniūnė pabrėžė, kad pastaruoju metu Piliuona sparčiai plečiasi Pakuonio link. Čia, skandinaviško tipo namuose, kuriasi iš emigracijos grįžę jauni žmonės. Kvartale pastatyta apie 20 namų su geoterminiu šildymu, vietiniu nuotekų tvarkymu. „Jei iki šiol naujakurius viliojo graži gamta, dabar Piliuonos patrauklumą padidins sukurta patogesnė, geresnė infrastruktūra“, – mano D.Glinskienė.
Kvartalo plėtra „leidžiasi“ į pakalnę arčiau Nemuno. Tai išties turtingas kvartalas, privačioje teritorijoje įrengti teniso kortai, lauko baseinai, sporto aikštelės. „Šis kvartalas labai papuošė seniūniją, – džiaugėsi seniūnė. –Tačiau labiausiai gyventojų skaičius auga soduose: žmonės perka nedidelius namukus, juos rekonstruoja ir čia kuriasi“.
Jungtis teks visiems
Iki šio rudens didžiausias seniūnijos rūpestis buvo vandentvarka. Net seniūnijos centre – Piliuonoje – nebuvo centralizuoto nuotekų tvarkymo, centralizuotai buvo tiekiamas tik vanduo. Rugsėjį čia oficialiai atidaryta nuotekų valymo stotis, o gyventojai – 176 būstai – jau gali jungtis prie 10 km nuotekų tinklų.
„Nemažai gyventojų jau prisijungė arba parašė prašymus, tačiau yra ir neskubančių. Kai kurie sako: kaip bėgo į Nemuną, tegul taip ir bėga, aš nenoriu ir neturiu pinigų. Vis dėlto, kai padaryta tokia investicija, žmonės privalės jungtis, negalime teršti aplinkos, turime gyventi europietiškai“, – tvirtino D.Glinskienė.
Taurakiemio seniūnė apgailestavo, kad projekto metu liko neįrengtas priešgaisrinis hidrantas Piliuonoje. Dabar, ištikus nelaimei, gaisriniai automobiliai vandens priversti leistis į pakrantę, kur planuojama įrengti slipą.
Bendruomenė džiaugiasi jau Margininkų ir Dobilijos kaime pastatytais vandens gerinimo įrenginiais. Arlaviškių kaime pagal projektą planuota įrengti vandentiekį. „Kai pradėjome rinkti parašus, paaiškėjo, kad vieni gyventojai nori vandentiekio, o kiti – ne. Trasos ilgis – apie 2 kilometrai, o abonentų skaičius – mažas, projektas būtų neatsiperkantis“, – tvirtino seniūnė.
Leido atlikti kitus darbus
Prie nuotekų tinklų jau prijungtas ir Taurakiemio seniūnijos pastatas. Vandentvarkos projektas leido seniūnijai pakeisti drenažą ir suremontuoti rūsį. „Apie 2004 metus šalia seniūnijos pradėjo dygti nauji namai. Statybų metu buvo pažeistas nuotekų rinktuvas, nuo to laiko po didesnio lietaus rūsyje tekdavo jungti siurblį, kad išpumpuotų vandenį. Nuo drėgmės pradėjo trūkinėti pastato sienos. Dabar rūsyje galėsime laikyti seniūnijos inventorių: žoliapjovę, trimerius ir kitus ūkinius reikmenis“, – vardijo D.Glinskienė.
Seniūnė džiaugėsi ir pagražinta seniūnijos aplinka. Teritorija išgrįsta trinkelėmis, pasodinta naujų želdinių, įrengtas pandusas patekti į pastatą. D.Glinskienė tikisi, kad kitais metais bus pradėtas rekonstruoti ir seniūnijos pastatas. Taurakiemio seniūnija įsikūrusi 1980 metais statytame kolūkio vaikų darželyje.
„Piliuonoje baigiama statyti nauja biokuru kūrenama katilinė, toks būdas ir ekonomiškesnis, ir ekologiškesnis. Kad ir kiek išasfaltuojama kelių, gyventojai nori vis daugiau patogesnių kilometrų, reikėtų atnaujinti gatvių dangą ir Piliuonoje. Čia asfaltas klotas seniai, jis trūkinėja, atsiveria duobės, kurias iš bėdos užlopome vadinamuoju šlapiu asfaltu, tačiau tai – ne išeitis. Apskritai, daug darbų stengiamės atlikti seniūnijos jėgomis ir lėšomis: genime medžius, … , tačiau ne viskas mūsų jėgoms. Tarkime, kai atsiranda apšvietimo gedimų, kviečiamės bokštelį“, – nuveiktus darbus ir planus vardijo pašnekovė.
Seniūnė džiaugėsi, kad dauguma gyventojų, verslininkų ir ūkininkų yra geranoriški ir bendruomeniški, noriai prisideda prie problemų sprendimų ar švenčių organizavimo. Gražaus bendradarbiavimo paslaptis greičiausiai yra ta, kad D.Glinskienė gimė, užaugo ir gyvena Taurakiemio seniūnijoje, todėl puikiai pažįsta gyventojus, žino jų džiaugsmus ir rūpesčius, niekada neatsisako padėti.
Senais televizoriais atsikratydavo kapinėse
Galvos skausmas seniūnijai tebėra šiukšlintojai. Seniūnijos teritorija yra didžiulė, nemažai pamiškių, todėl čia labai patogu atsikratyti tuo, kas nereikalinga. Gana dažnai paliekamos senos automobilių padangos, neseniai kažkoks nenaudėlis prie Guogų piliakalnio išvertė krūvą plytelių, plastmasių.
Teršiamos ne tik Taurakiemio seniūnijos pamiškės. Žmonės atsikratyti nereikalingais daiktais buvo pamėgę kapinių konteineriuose.
„Sargas po nakties rasdavo visko: spintelių, televizorių, kilimų, mikrobanginių krosnelių, padangų. Margininkų kapinėse įrengėme stebėjimo kameras, o konteinerį Viršužiglyje iš asfaltuotos aikštelės įtraukėme į vidų ir nakčiai rakiname vartus. Bijau džiaugtis, bet kol kas padėtis pasitaisė“, – sakė D.Glinskienė.
Teksto autorius: Vilma Kasperavičienė, „Kauno diena”
