Šiandien vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Švedijos ambasadorė Inger Buxton susitikimo metu aptarė Vyriausybės programos prioritetus, COVID-19 pandemijos valdymą, apsisaugojimo nuo galimų branduolinių nelaimių bei šalių bendradarbiavimo klausimus.
Ministrė A. Bilotaitė pristatė pagrindinius Vyriausybės programos, grindžiamos atvirumu, atsakomybe, skaidrumu, lygybe ir pagarba, prioritetus vidaus reikalų srityje. Dabartiniu metu didžiausias dėmesys ir pastangos sutelktos į COVID-19 pandemijos suvaldymą. Kadangi visuomenėje patiriamas nuovargis dėl užsitęsusios pandemijos, ieškoma galimybių, jei tik leis epidemiologinė situacija, palaipsniui palengvinti karantino apribojimus.
„Sprendimai priimami įvertinant epidemiologinę statistiką ir pandemijos dinamiką, konsultuojantis su sveikatos specialistais ir kitais ekspertais“, – teigė vidaus reikalų ministrė. „Pandemijos metu išmoktos pamokos bus geras pagrindas kuriant integruotą krizių valdymo sistemą Lietuvoje. Veiksmingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir pasirengimas dirbti kartu bus šios sistemos šerdis“.
COVID-19 pandemija ir nesaugios Baltarusijos atominės elektrinės keliama grėsmės sustiprino poreikį veiksmingai koordinuoti ir stiprinti krizių valdymo sistemą. Lietuvoje sukurta gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, veikianti visuose mobiliojo ryšio operatorių tinkluose, bei specialus tinklapis www.lt72.lt, skirtas informuoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms šalyje.
„Lietuva teigiamai vertina ES civilinės saugos mechanizmo stiprinimą. Tai suteikia valstybėms narėms galimybę kartu reaguoti į įvairias galimas ekstremalias situacijas, įskaitant branduolines nelaimes. Siekiant užtikrinti veiksmingą įvairių rūšių stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevenciją ir greitą reagavimą, labai svarbu tęsti darbą, skirtą reagavimo pajėgumams visame regione sustiprinti tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenimis,“ – teigė A. Bilotaitė.
Atsižvelgiant į Baltarusijos Astravo atominės elektrinės artumą prie ES išorės sienos, Lietuva siekia vieno iš ES civilinės saugos mechanizmo „rescEU“ pajėgumų centrų steigimo Lietuvoje. Jame būtų sutelkiami pajėgumai ir atsargos cheminiams, biologiniams, radiologiniams bei branduoliniams (CBRN) incidentams likviduoti. Lietuvos geografinė padėtis suteikia privalumų regioniniam „rescEU“ CBRN pajėgumų centrui steigti būtent čia: gerai išvystyta geležinkelių, jūrų, kelių ir oro transporto sistema, o labiausiai į šiaurę neužšąlantis Baltijos jūros uostas – Klaipėdos mieste. Be to, dėl atominės elektrinės eksploatavimo Lietuva turi dešimtmečius patirties pasirengimo radiologiniams ir branduoliniams incidentams srityje.
Kitas svarbus klausimas, kurį susitikimo metu kėlė vidaus reikalų ministrė – tai Rusijos Federacijos veiksmai Lietuvos teisėjų, nagrinėjusių 1991 m. sausio 13 d. įvykių Vilniuje bylą, o taip pat Leonido Volkovo, Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygio, atžvilgiu.
„Lietuva smerkia tarptautinių teisinių instrumentų naudojimą politiškai motyvuotam persekiojimui vykdyti“, – teigė A. Bilotaitė.
Švedijos ambasadorė pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio mėn. šiuo klausimu siųstas ministrės laiškas Švedijos vidaus reikalų ministrui yra priimtas domėn. Ambasadorė išsakė susirūpinimą ir paramą Lietuvai bei teigė, kad šie Rusijos Federacijos veiksmai nepriimtini.
Dėl politiškai motyvuoto Lietuvos teisėjų persekiojimo vidaus reikalų ministrė ketina pasisakyti ir kovo 12 d. vyksiančios ES vidaus reikalų ministrų vaizdo konferencijos metu.