Suomijos vyriausybė priėmė istorinį sprendimą įstoti į NATO, sekmadienį per spaudos konferenciją paskelbė šalies prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin).
Šį sprendimą dar turės patvirtinti parlamentas.
Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje ir Švedijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių ir švedų dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.
Helsinkis ir Stokholmas jau ilgą laiką bendradarbiauja su NATO, todėl tikimasi, kad abi šalys galės greitai prisijungti prie Aljanso.
Pabrėždamas, kad geopolitinė padėtis yra įtempta, P. Haavisto paragino kuo daugiau NATO narių demonstruoti „aiškią paramą“ Suomijai nuo paraiškos pateikimo akimirkos iki galutinio įstojimo.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias valstybes suteikiant prieglobstį kurdų „teroro organizacijoms“.
Tokia Ankaros pozicija galėtų tapti rimta kliūtimi potencialiam Helsinkio ir Stokholmo prisijungimui prie Vakarų gynybos aljanso. Visgi P. Haavisto šeštadienį sakė, kad Helsinkis neabejoja, jog pavyks rasti sprendimą, galintį įtikinti Ankarą nebeprieštarauti Suomijos ketinimui stoti į NATO.
***
Suomijos ilgą delsimą galima paaiškinti istoriniu palikimu. Ši kaimyninė šalis, kaip ir Latvija, Lietuva, Estija bei Rumunija susidūrė su Kremliaus ultimatumais 1939 metais. Pagal Ribentropo-Molotovo pakto slaptuosius protokolus nacių Vokietija ir sovietų Rusija reikalavo teritorinių nuolaidų arba mainų su viena sąlyga: į šalis įsileidžiamos karinės bolševikų armijos bazės. Suomijai pasipriešinus vyko žiaurūs mūšiai.
Kiekviena suomių šeima turėjo netekčų, tačiau šalis išliko nepriklausoma, nors ir buvo Maskvos plėšiama dešimtmečiais, kaip neva „Hitlerio sąjungininkė”. Suomiškais baldais ir šaldytuvais didžiavosi ir sovietų okupacinė nomenklatūra bei jai artimi vagys Lietuvoje. Maskvoje šis suomių siekis sukėlė isteiršką reakciją.
Įsiverždama Ukrainon Rusija tikėjosi stabdysianti NATO plėtrą, bet ją savo agresija tik paskatino, nes kaimynai įsitikino esą nasaugūs.
BNS, kaunieciams.lt
