Paskelbus, kad SODROS rezervas – 6,6milijardo eurų, daug kam kilo klausimų? Laikas didinti pensijas? Kokios nuomonės? Gal panaudoti kam kitam? Taip pat prabylama apie politiką – kas teisingiau elgiasi pensijų politikoje – vadinamieji „užingridai“ (yra tautos dalyje, nemėgstančioje konservatorių toks terminas) ar dabartiniai valdantieji?
Juozas Meldžiukas
Kalbant apie „užingridus”, vidutinė vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija padidėjo nuo 413,36 Eur 2021 m. iki 673 Eur 2025 m. (biudžeto projektas), arba apie +62,8%. Senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidėjo nuo 440,64 Eur (2021 m.) iki 721 Eur 2025 m. projektas), arba apie +63,6%.
Dabartinė valdžia (aišku lyginimas subjektyvus, nes dar 2 metų neprabuvo, bet progresą lyginti galima): 2025 m. vidutinė senatvės pensija nuo 673 Eur (2025-01) iki 750 Eur (2026-12 prognozė) arba +11,4%. Senatvės pensiją turint būtinąjį stažą – nuo 721 Eur (2025-01) iki 810 Eur (2026-12 prognozė) arba 12,3%.
Tai išvadas kiekvienas gali pasidaryti pats. Šita valdžia kol kas pensijų didinimą iš SODROS lėšų kompensuoja leidimu išleisti II pakopoje sukauptas lėšas, valstybės dalį paverčiant SODROS taškais ir tuos įsipareigojimus dėl taškų pavertimo pensijų eurais užkraunant SODRAI. Žodžiu – valstybės parama II pakopai ėjo iš valstybės biudžeto, bet valstybės parama paverčiama į SODROS taškus ir bus apmokama iš SODROS biudžeto. Kaip tai paveiks sukauptą rezervą –bet kas gali pats paskaičiuoti, jei tik nesipyksta su matematika.
O visgi, kodėl daugiausia jauni žmonės atsiima pinigus iš kaupimo? Ar tik ne todėl, kad kiekviena valdžia kaitalioja sistemą? Lūkestis lieka vaiduokliu?
Sunku pasakyti, kuris motyvas svarbiausias – matyt reikalingi tyrimai, bet pagal tai, ką manau aš pats ir kokias žmonių reakcijas matau socialiniuose tinkluose, teisinga yra būtent nestabilumo versija. Man asmeniškai patį didžiausią nepasitikėjimą sukelia kiekvienoje Seimo kadencijoje keičiami II pakopą reglamentuojantys teisės aktai ir jų pagalba – kaupimo taisyklės.
Toks įspūdis, kad valstybėje niekas neturi ilgalaikės vizijos dėl pensijų aplamai ir šios pakopos, gyvena šia diena, arba geriausiu atveju – artimiausių 2-3 metų perspektyva, bet nesugeba žvelgdami į demografines ir tuo pačiu – darbo rinkos tendencijas, priimti ilgalaikių ir tvarių sprendimų 10-25 metams į priekį, kurie kaip tik ir skatintų pasitikėjimą pensijų modeliu.
Nes čia tas pats, kaip pasitikėti banku, kuris išdavęs tau paskolą ar lizingą, kaitaliotų savo nuožiūra jų taisykles kasmet ar kas porą metų? Norėtum su tokiu, tegu ir skaidriausiai dirbančiu ar maloniausiai aptarnaujančiu banku turėti reikalų, kai pasirašęs sutartį, nežinai kas bus po metų, 2, 5 10? Juk esmė yra ne tai, ką tu pasirašai dabar, o kaip tai visiškai neprognozuojamai gali išvirsti po daugelio metų.
Viskas ko reikėjo – panaikinti 2018 m. ir anksčiau sukurtus neadekvačius sprendimus: a) dėl privalomo visų įtraukimo į II pakopą, o kas nenori būti įtrauktas – periodiško privalomo atsisakymų rašymo; 2) neįmanomo pasitraukimo iš sistemos. Šie du dalykai elementariai prieštarauja Konstitucijai.
Ir apskritai, pasitraukimas turėtų būti aiškiai siejamas su pasekmėmis asmeniui vėliau – jei atsiimi lėšas ir jas naudoji ne sunkios ligos gydymui ar kt. būtinų poreikių tenkinimui, ateityje socialinės paramos sistema tokiam asmeniui privalėtų būti apribota. Iškeliavai po pasaulį, nusipirkai auto, atostogavai o po 1-2 metų atėjai paprašyti pašalpos ar lengvatos šildymui?
Atleiskite, bet ne. O dabar klaida yra tai, kad žmogus gali laisvai nusigryninti visas savo sukauptas lėšas, jas panaudoti bet kur, bet kaip, o jau kitais metais kreiptis į soc.paramos skyrių ir prašyti, pavyzdžiui, šildymo lengvatos. Ir ką? Valstybė patikrinusi jo banko sąskaitas, žinoma, lengvatą duos. Kur logika?
Neretai keliamas klausimas – iš kieno pinigų buvo remiama II pakopa iki 2019 metų Skvernelio reformos? Mat tie, kurie kaupė nuo pradžių gaus mažesnes Sodros pensijas. Dabar pridedami apskaitos vienetai nepadengia prarastų apskaitos vienetų.
Atsakymas paprastas: tie, kas kaupė II pakopoje ir taip gautų mažesnes SODROS pensijas, lyginant su tais, kurie kaupė SODROJE visą laiką. Tai visiškai natūralu, nes dalis tų pinigų, kurie būtų priskaičiuoti SODRAI, keliavo į II pakopą.
Reikėtų nagrinėti kitą klausimą – kam apsimokėjo kaupti II pakopoje, o kam – nelabai, atsižvelgiant į jo pajamų ir sumokamų mokesčių dydžius, darbingo amžiaus likutį iki pensinio amžiaus ir t.t. Svarbu, kad ta pinigų suma, kurią asmuo gaus iš II pakopos + SODROS pensija būtų ne mažesnė, nei lėšų suma, kurią jis gautų vien tik likęs SODROJE nuo pradžios iki galo.
Tiesa, yra vienas nepakankamai įvertintas svarbus aspektas: SODROS pensija yra nepaveldima, jei numiršti jos nesulaukęs ar paties pensinio amžiaus pradžioje. Skirtingai, nei II pakopa.
