Robotizacija, dirbtinis intelektas, didieji duomenys ir kitos technologinės pažangos sritys vis labiau įsitvirtina šiandieniniame pasaulyje. Tuo tarpu Lietuvos mokyklose išlieka poreikis investuoti į bazinį skaitmeninį mokytojų raštingumą tam, kad technologijos būtų efektyviau naudojamos ugdymo procese. Atsakymų, kaip sumažinti atotrūkį tarp mokyklų ir technologinės pažangos, bus ieškoma penktus metus pradedančios Samsung programos „Mokykla ateičiai“ metu. Tęstinio pedagogų švietimo programos partneriai sutaria: svarbu ne tik mokytojų gebėjimas taikyti technologijas, bet ir spartesni, tvaresni pokyčiai mokyklų bendruomenėse.
„Kai 2014 metais pradėjome programą, planšetės ir technologijomis grįsti mokymo metodai Lietuvos mokyklose buvo retenybė. Per tuos metus technologijos pakankamai išsiplėtė už informatikos kabineto ribų, bet reikia pažymėti, kad pasaulis už mokyklos sienų keičiasi dar sparčiau. Matome, kad nebeužtenka mokytojams suteikti tradicinių skaitmeninio raštingumo įgūdžių. Svarbu kalbėti apie tai, kokį ateities pasaulį kuria technologijos ir kokie yra mokyklos bei mokytojo vaidmenys ugdant moksleivius,“ — teigė „Mokykla ateičiai“ programos vadovė Baltijos šalyse Eglė Tamelytė.
Pagrindiniu programos Samsung „Mokykla ateičiai“ partneriu šiemet tapusio Kauno technologijos universiteto Edukacinės kompetencijos centro direktorės Indrės Rauleckienės teigimu, mokytojai turi daugybę galimybių kelti kompetencijas, bet naujos žinios ne visada virsta tvariais, ilgalaikiais pokyčiais. „Technologijos yra puikus pavyzdys — jos nuolat vystosi, kinta ir bet kokie mokymai yra tik pažinimo pradžia. Toliau mokytojas turi pats domėtis, gilintis, kartu su mokiniais ieškoti naujų galimybių. Pastebėjome, kad mokytojai, grįžę po mūsų programos mokymų, dažnai susiduria su sunkumais pritaikant įgytas žinias kasdieniniame mokyklos gyvenime.“
„Turi būti kuriama tinkama aplinka, kurioje galima saugiai bandyti ir klysti, kur palaikomos bei skatinamos iniciatyvos. Tik žingeidūs ir smalsūs mokytojai gali ugdyti žingeidžius ir smalsius moksleivius, o technologijos šiame procese tampa tiesiog viena iš priemonių tikslui pasiekti. Nors kalbame, kad šiuolaikiniai vaikai jau gimsta skaitmeninėje erdvėje, tai nereiškia, kad jie natūraliai mokės dirbti kartu ir protingai pasitelkti technologijas ten, kur jos reikalingos. Tai keičia ir mokytojo vaidmenį — jis turi patarti, nukreipti ar kartu su vaikais leistis ieškoti geriausio sprendimo” — kalbėjo I. Rauleckienė.
Septyni iš dešimties lietuvių internetą naudoja naujienų skaitymui, o mokymosi tikslams jį naudoja dešimt kartų mažiau — tik 7 proc. šalies gyventojų. Panaši dalis suaugusiųjų priskiriami ir prie besimokančių visą gyvenimą. Europos Komisijos duomenimis, pagal naudojimosi skaitmeninėmis technologijomis įgūdžius, Lietuva yra devyniolikta iš ES valstybių.
„Gaila, kad technologijos vis dar yra labiau naudojamos pramogai ir neišnaudojamas visas jų potencialas. Norėtųsi, kad mokyklos taptų ta vieta, kur, pasitelkiant technologijas, išmokstama savarankiškai rasti informaciją, kritiškai ją įvertinti ir panaudoti problemų, su kuriomis susiduriama, sprendimui. Vienas iš būdų prie to prisidėti yra tiesioginis darbas su mokytojais ir pagalba jiems — tai leidžia pasiekti greitesnių, efektyvesnių rezultatų. To ir siekiame savo programa,” — apibendrino E. Tamelytė.
Nuo programos Samsung „Mokykla ateičiai“ pradžios joje jau dalyvavo beveik 250 mokytojų ir mokyklų vadovų iš 62 Lietuvos ugdymo įstaigų. Šį rudenį prasideda penktieji programos vykdymo metai.
