Skaidriai dirbančio identifikavimui planuojama naudoti „Sodros“ informacinę sistemą

Skaidriai dirbančio identifikavimui numatoma naudotis „Sodros“ informacine sistema, apdraustųjų ir išmokų gavėjų registrais bei juose šiuo metu jau kaupiamais duomenimis: informacija apie darbuotoją, darbdavį, savarankiškai dirbantį asmenį bei informacija apie į Lietuvą komandiruojamus darbuotojus. Valstybė nekurs naujos Skaidriai dirbančio asmens tapatybės identifikavimo sistemos ir nerinks papildomų duomenų iš rangovų ir statybininkų, kaip buvo planuota. Mažės ir administracinė našta tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.  Šiandien ministrų kabinetas pritarė tai numatančioms įstatymų pataisoms. 

„Skaidriai dirbančiojo ID padės kovoti su šešėliu, nelegaliu darbu ir darbuotojų išnaudojimu. Turime užtikrinti efektyvų valstybės informacinių išteklių panaudojimą. Pasitelkę jau veikiančias „Sodros“ informacines sistemas ir registrus su daug mažesnėmis išlaidomis patikrinsime, ar asmuo dirba teisėtai: yra darbuotojas, savarankiškai dirbantis arba teisėtai komandiruotas“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Vasarą Seimo priimtuose teisės aktuose, kuriuos buvo parengusi ankstesnė Vyriausybė, buvo numatyta sukurti naują Skaidriai dirbančiojo asmens tapatybės identifikavimo sistemą. Sistemoje buvo planuota kaupti duomenis, susijusius su statybininko ID kodo turėtoju – fiziniu asmeniu, atliekančiu statybos darbus, tiek darbo sutarties pagrindu, tiek vykdant savarankišką veiklą, ir duomenys apie jo darbdavį. 

Vietoje to būtų pasinaudojama „Sodros“ informacine sistema, apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrais bei juose šiuo metu jau kaupiamais duomenimis: informacija apie darbuotoją, darbdavį, savarankiškai dirbantį asmenį bei informacija apie į Lietuvą komandiruojamus darbuotojus. Siūlomas techninis sprendimas turėtų kainuoti apie 60 tūkst. eurų ir leistų valstybei sutaupyti 1,2 mln. eurų. 

Kaip veiks Skaidriai dirbančiojo ID?

Kiekvienas fizinis asmuo, atliekantis statybos darbus, privalės turėti galiojantį Skaidriai dirbančiojo ID kodą, suformuotą „Sodros“ sistemoje pagal „Sodros“ turimus duomenis apie asmens darbo santykius, savarankišką veiklą, komandiravimą. 

Skaidriai dirbančiojo tapatybę galės tikrinti tos institucijos, kurios kontroliuoja nelegalų darbą, nedeklaruotą savarankišką veiklą, t. y. Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, policija. Planuojama, kad skaidriai dirbančiojo kodą turės tikrinti statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas. Būtent jie bus atsakingi, kad statybvietėje statybos darbus atliktų tik turintys skaidriai dirbančiojo tapatybės identifikavimo kodą.

Statytojas (užsakovas) arba jo vienas įgaliotas  rangovas taip pat yra atsakingi už kitų asmenų tapatybės, kurie statybvietėje neatlieka statybos darbų, identifikavimą. Jie privalės registruoti asmenų, kurie statybvietėje neatlieka statybos darbų, buvimo statybvietėje pradžios ir pabaigos laiką bei priežastis.

Kaip bus galima gauti Skaidriai dirbančiojo kodą?

Skaidriai dirbančiojo asmens tapatybės identifikavimo kodą gauti galės kiekvienas socialiniu draudimu draustas asmuo, prisijungęs prie savo paskyros, esančios „Sodros“ Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje, arba atvykęs į „Sodros“ teritorinį skyrių. 

Darbdavys darbuotojui taip pat galės išimti skaidriai dirbančiojo asmens tapatybės identifikavimo kodą prisijungęs prie Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos. Skaidriai dirbančiojo kodui patikrinti bus naudojamas informacinis įrankis – QR kodas ir jį nuskaitančios mobiliosios programėlės. 

Situacija statybų sektoriuje

Oficialiais duomenimis, Lietuvoje statybų sektoriuje teisėtai dirba apie 95 tūkst. darbuotojų, iš jų 25 tūkst. – pagal verslo liudijimą ir 14 tūkst. – pagal veiklos pažymą. Tai sudaro apie 7 proc. visų socialiniu draudimo apdraustųjų fizinių asmenų Lietuvoje, tačiau statybų sektoriuje užfiksuojama daugiau kaip 50 proc. visų dirbusių nelegaliai (įskaitant nedeklaruotą darbą ar įdarbintus asmenis, nesilaikant užsieniečių įdarbinimo tvarkos).

Tarp dažniausių piktnaudžiavimų statybų sektoriuje yra neapskaitytas, neteisingai apskaitytas, nelegalus darbas, pajamų neapskaitymas, nedeklaruojami objektai, nedeklaruojamos pajamos pagal verslo liudijimus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos vertinimu, statybų sektoriuje per metus neapskaitoma 500 – 700 mln. eurų. Oficialiai skelbiamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) šiame sektoriuje yra mažesnis už bendrą viso ūkio ir daugumos kitų veiklų. Mažesnį už minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) statybų sektoriuje gauna beveik penktadalis dirbančiųjų.