Gegužė – mėnuo, kuomet Lietuvoje veikiančiuose senjorų globos namuose laisvos vietos ištirpsta akimirksniu. Priežastis – didelei daliai pacientų, gulinčių slaugos ligoninėse, baigiasi maksimalus slaugos terminas, kurį finansuoja valstybė. Užsivėrus jų durims, artimieji susiduria su dilema, ką daryti toliau, jei namuose slaugyti artimojo galimybių nėra, senjorų globos namai – perpildyti, o vietos juose gali tekti laukti kone pusmetį.
Eilėse – šimtai
Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 150 globos namų, kuriuose gyvena daugiau nei 7 tūkst. žmonių. Kaip rodo vieši duomenys, vien vilniečių, laukiančių eilėje patekti į ilgalaikės globos įstaigą Lietuvoje, balandžio mėnesį – daugiau nei 400. Dar beveik pusantro šimto Vilniaus gyventojų laukia eilėje gauti dienos socialinės globos paslaugų.
Specialistai patvirtina: rasti vietos senjorų globos namuose – nemenkas iššūkis, o gegužės mėnesį tai tampa beveik neįmanoma misija. Išgirdę tokią žinią savarankiškai savimi negalinčių pasirūpinti senjorų artimieji dažnai apstulbsta, mat jie tam nebūna pasiruošę.
Balandžio mėn. pabaigoje–gegužės pradžioje didelė dalis slaugos ligoninių pacientų išrašomi. Lietuvoje valstybė finansuoja iki keturių mėnesių slaugos paslaugų per kalendorinius metus. Senjorai, į slaugos ligoninę patekę praėjusių metų pabaigoje, prasidėjus naujiems metams, gali joje pasilikti dar keturiems mėnesiams. Tad pasibaigus balandžio mėnesiui daugeliui slaugomų senjorų šiais metais baigiasi ir maksimalus slaugos terminas, o artimiesiems tenka ieškoti sprendimo, kaip toliau užtikrinti nuolatinę senjoro priežiūrą.
„120 kalendorinių dienų per metus slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos apmokamos iš Valstybinės ligonių kasos lėšų. Pasibaigus šiam terminui, artimiesiems tenka spręsti sudėtingą galvosūkį, kaip padėti slaugomiems senjorams, kurie savarankiškai namuose gyventi negali. Viena išeičių – senjorui apsigyventi globos namuose, kuriuose juo būtų rūpinamasi visą parą. Ne paslaptis, kad senjorų globos namuose vietų trūksta ištisus metus, o norinčiųjų juose apsigyventi skaičiai gegužę dar labiau išauga, tad artimieji neretai būna šokiruoti išgirdę, jog slaugos ligoninėje vietos jiems nebėra, o eilės apsigyventi senjorų namuose gali tekti laukti kelis mėnesius ar net metus“, – komentavo Ilgalaikės priežiūros įstaigų asociacijos direktorė Svajūnė Lisauskaitė-Četrauskienė.
Vievyje veikiančių senjorų globos namų „Gemma“ Vievio namai direktorė Valė Samanavičiūtė Abromavičienė tik patvirtina, jog susidomėjimas gyvenimu senjorų namuose išaugęs jau nuo kovo vidurio. „Planavome senjorus globos namuose apgyvendinti palaipsniui, neskubėdami, kad galėtume skirti pakankamai dėmesio ir laiko jų adaptacijai naujoje vietoje. Iš patirties žinojome, jog balandį ir gegužę slaugos ligonines palieka daug žmonių, tačiau besidominčių galimybe apsigyventi senjorų namuose skaičiai nustebino ir mus. Suprantame, jog sudėtingoje situacijoje atsidūrę senjorų artimieji ieško išeičių, kaip pasirūpinti sergančiu ar negalią turinčiu senjoru, stengiamės padėti kiekvienam besikreipiančiam. Papildomai įdarbinsime specialistų, kad globos namuose senjorų galėtų apsigyventi daugiau nei pradžioje planavome jų priimti“, – komentavo V. Samanavičiūtė Abromavičienė.
Vietų trūkumas apsunkina pasirinkimą
Kaip pastebi Ilgalaikės priežiūros įstaigų asociacijos direktorė S. Lisauskaitė-Četrauskienė, senjorų namuose trūkstant vietų, artimiesiems sunkiau pasirinkti tinkamiausius, dažnai tenka rinktis tuos senjorų globos namus, kuriuose eilės trumpiausios, neatsižvelgiant į gyvenimo sąlygas ir paslaugų kokybę.
„Ne visi, net ir naujai steigiami, senjorų globos namai atitinka šiandienos gyventojų ir jų artimųjų lūkesčius. Globos namuose, kuriuose rūpinamasi gyventojų gyvenimo kokybe, turi būti išlaikomas jų orumas – senjorams pritaikoma aplinka, užtikrinamas privatumas, kokybiškas laisvalaikis, dėmesys skiriamas geros fizinės būklės palaikymui, su gyventojais dirba kineziterapeutai, ergoterapeutai, atliekami masažai. Tokie globos namai jau laikomi pažangiais ir pavyzdiniais. Todėl, ieškant globos namų, kuriuose jūsų artimasis gyvens ilgą laiką, verta aplankyti bent kelis, pabendrauti su juose dirbančiu personalu ir, žinoma, įsivertinti laiką, kurio prireiks norint į juos patekti“, – komentavo Ilgalaikės priežiūros įstaigų asociacijos direktorė.
Beje, nemaža dalis žmonių mano, jog gali rinktis tik globos namus, esančius savivaldybėje, kurioje senjoras gyvena. Iš tiesų, senjoras ar jam atstovaujantis artimasis gali rinktis bet kuriuos globos namus Lietuvoje, nepriklausomai nuo jo deklaruotos gyvenamosios vietos.
Susimokėti už paslaugas padeda savivaldybė
Paaiškėjus, kad gyvenimo senjorų namuose kainos yra gerokai didesnės nei senjoro gaunama pensija, išsigąsti taip pat nereikėtų, tokiu atveju skiriama savivaldybės parama. Savivaldybės kompensaciją galima gauti pasirinkus tiek savivaldybės įsteigtus, tiek privačius senjorų namus.Tik svarbu prisiminti, jog visas procesas gali užtrukti ilgiau nei mėnesį, todėl pradėti būtina iš anksto.
Kaip gauti savivaldybės paramą gyvenimui senjorų globos namuose?
- Pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją, kad būtų nustatytas senjoro dalyvumo lygis ir individualios pagalbos poreikis.
- Gavus išvadą dėl individualios pagalbos poreikio lygmens, reikia kreiptis į socialinės paramos skyrių savivaldybėje, kurioje senjoras registruotas, ir užpildyti prašymą apsigyventi pasirinktuose globos namuose.
- Savivaldybės ar seniūnijos socialinis darbuotojas įvertins socialinių paslaugų poreikį ir per mėnesį bus priimtas sprendimas dėl galimybės skirti paramą.
- Patvirtinus paramą, savivaldybė su pasirinkta globos įstaiga sudaro sutartį dėl paslaugų kompensavimo. Belieka su senjorų namais suderinti apsigyvenimo laiką ir laukti įsikėlimo.
Mokėjimo už socialinę globą dydis
Mokėjimo už ilgalaikę ir trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į senjoro pajamas (pensiją, našlių pensiją, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydį ir t. t.) bei turtą.
- Senjoro mokama dalis neturi viršyti 80 proc. jo gaunamos pensijos.
- Jei senjoras gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 proc. šios kompensacijos skiriama mokėjimui už socialinę globą
- Likusi globos paslaugų kainos dalis gali būti kompensuojama savivaldybės ar valstybės lėšomis.
Jei senjoro per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų turėto turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, senjoro mokėjimo už globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Šia suma sumažėja savivaldybės mokamos kompensacijos dydis.
