Seimas antradienį iš paramos gavėjų sąrašo išbraukė visas biudžetines įstaigas. Už tai balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 18 susilaikė.
Labdaros ir paramos įstatymo pataisos numato, kad nuo 2025 metų gyventojai nebegalės biudžetinėms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, darželiams ir kitoms, skirti iki 1,2 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio. Tokią paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos.
„Darbietis“ Aidas Gedvilas tvirtino, kad yra mokyklų, kurios savo reikmėms surinkdavo po 13-15 tūkst. eurų.
„Kodėl skiriami procentai partijoms, kurios išlaikomos iš biudžeto, kaip ir švietimo sektorius?“ – Seimo posėdyje klausė jis.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius siūlė numatyti didesnę mokesčio dalį, kurią gyventojai galėtų skirstyti. Pasak jo, mokyklos, darželiai, kitos įstaigos, gavusios dalį GPM, finansuoja tai, kam savivaldybės ar biudžeto lėšų nebūtų skiriama.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas apgailestavo, kad priėmus įstatymą nebebus galima paramą skirti bažnyčiai.
Pataisų iniciatorius liberalas Andrius Bagdonas priminė, kad Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, leidžianti tokią hibridinę paramos sistemą.
Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas tvirtino, kad nevyriausybinės organizacijos viešąsias paslaugas teikia efektyviau ir empatiškiau.
„Sumokėti mokesčiai valstybei dabar skiriami asmeninei naudai, pavyzdžiui, sodų bendrijos nariai skiria sau susitvarkyti kelią“, – teigė M. Majauskas.
Per pataisų svarstymą M. Majauskas ne kartą akcentavo, kad paramą leidus skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms biudžetinės įstaigos nenukentėtų, nes dalis jų, pavyzdžiui, mokyklos, darželiai, paskatintų tėvų bendruomenes steigti labdaros fondus ir juose kaupti paramą, jų lėšas skirstytų bendruomenės, o ne įstaigų vadovai.
Anot M. Majausko, tokiu atveju parama būtų skiriama tik organizacijoms, kurios rūpinasi viešuoju gėriu: „Kad savo sumokėtų mokesčių dalį asmenys nesusigrąžintų sau skirdami organizacijai, kuri teikia tiesiogiai jiems naudą“.
M. Majausko duomenimis, iš 1,6 mln. žmonių, kurie galėtų dalį GPM skirti paramai, tai daro 0,5 mln., iš jų tik 16 proc. skiria biudžetinėms įstaigoms: „Todėl biudžetines įstaigas išbraukus iš paramos gavėjų sąrašo nėra pagrindo teigti, kad dramatiškai pasikeis nevyriausybinių organizacijų situacija“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar yra apie 11 tūkst. nevyriausybinių organizacijų ir apie 23 tūkst. paramos gavėjų.
BNS
