Seimas užkirto Visvaldui Matijošaičiui kelią prie Kauno miesto prijungti dalį geidžiamų Kauno rajono teritorijų. Seimo nariai balsų dauguma pritarė socialdemokratų pasiūlytai įstatymo pataisai, reglamentuojančiai gyventojų apklausas dėl galimų teritorijų keitimų. Pagal pataisą gyventojų apklausoje balsuoti galės visi Kauno savivaldybės teritorijoje gyvenantys gyventojai, kurios teritoriją planuojama prijungti. Iki šiol miesto tarybai pareiškus norą prisijungti dalį Kauno rajono teritorijų – buvo planuojama apklausti tik prijungiamose teritorijose gyvenančius žmones.
„Kai nebuvo aiškaus reglamentavimo tai kažkam ir kildavo tokie norai prisijungti teritorijas neatsiklausus žmonių nuomonės. Tuo tarpu šalies vidaus teritorijų keitimas gali turėti gilias socialines, ekonomines, aplinkosaugines, teisines ir politines pasekmes. Todėl šiuo klausimu turi būti atlikti ne tik išsamūs tyrimai ir analizės, bet ir apklausti visos teritorijos, pavyzdžiui, skaidomos savivaldybės gyventojai. Teritorijų pakeitimai gali turėti pasekmių ne tik prijungiamų teritorijų gyventojams, bet ir aplinkinėse, neprijungiamose teritorijose gyvenantiems žmonėms“, – teigė įstatymo pataisos iniciatorė Raminta Popovienė.
Pataisą Seime pateikę socialdemokratai rėmėsi Europos vietos savivaldos chartija, kurios 5 straipsnyje teigiama, kad ,,savivaldybių teritorinės ribos negali būti keičiamos, iš anksto nepasitarus su visomis vietos bendruomenėmis ar nesurengus referendumo, kur tai leidžia statutas“. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato vietinių referendumų galimybės, tačiau ši vietos gyventojų teisė realizuojama vietinių apklausų procedūra.
Svarbiausia – žmonių nuomonė ir interesai
Žmonių nuomonė šiuo atveju yra ypač svarbi. Čia esminį balsą turi ne tiek savivaldybių tarybos ar vyriausybė, o patys gyventojai. Todėl įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų atsižvelgta į visų teritorijos gyventojų nuomonę, nes tai konkrečiai palies jų gyvenimą, kartais gali nulemti netgi jo kokybę“, – sako socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Svarbu, kad keičiant administracinių teritorijų ribas, dešimtadalis ar dar mažiau gyventojų neapspręstų visos teritorijos gyventojų likimo. Šiuo įstatymo pakeitimu siekiama nustatyti, kad apklausa būtų laikoma įvykusia tuomet, jeigu balsuoja daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių tos teritorijos gyventojų.
Įtvirtinti kreipimosi dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo kriterijai
Seimas įstatyme įtvirtino privalomus kriterijus, kada gali būti kreipiamasi dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo. Nustatyta, kad Vyriausybė parengia ir teikia Seimui dokumentus dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo, kai tenkinamos visos šios sąlygos: 1) prijungiamosios teritorijos gyventojai turi pareikšti nuomonę apklausoje. Joje turi dalyvauti daugiau nei pusė prijungiamos teritorijos gyventojų, turinčių balsavimo teisę. Ir daugiau kaip pusė dalyvavusių turi pritarti prisijungimui; 2) nuomonę dėl prijungimo turi pareikšti ir tie gyventojai, kurie gyvena savivaldybėje neteksiančioje prijungiamos teritorijos. Čia taip pat turės dalyvauti daugiau nei pusė galinčiųjų balsuoti. Bei daugiau nei pusė turėtų pritarti prijungimui; 3) kad prijungimas būtų patvirtintas, 1 ir 2 punktuose nurodyti kriterijai būtinai turės būti išpildyti, o balsavimo rezultatai – teigiami.
Numatyta ir išimčių. 2 ir 3 punktuose nustatytos sąlygos nėra taikomos, kai savivaldybių teritorijų ribos siūlomos keisti siekiant sujungti savivaldybių teritorijų ribomis padalytą gyvenamąją vietovę ar nekilnojamojo turto kadastre įregistruotą žemės (miško) sklypą arba siekiant vienos ar kelių gyvenamųjų vietovių, priklausančių vienai savivaldybei, teritoriją, kurioje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ne daugiau kaip 500 gyventojų, priskirti gretimos savivaldybės teritorijai ir kai tam pritaria abiejų savivaldybių tarybos.
lsdpkaunor.lt ir statybunaujienos.lt informacija
