2021 11 23
Seimas Vyriausybės teikimu pripažino Kultūros rėmimo fondo (KRF) įstatymą netekusiu galios ir priėmė reikalingus pakeitimus Lietuvos kultūros tarybos (LKT) įstatyme.
Pasak kultūros ministro Simono Kairio, šie sprendimai žymi ne tik pagaliau sudėliotus taškus teisiniame reguliavime, bet ir tam tikrą lūžį mentalitete.
„Lietuvos kultūros tarybos finansavimo modelis keičiamas atsižvelgus į Konstitucinio Teismo sprendimą. Dėl tos pačios priežasties nebeteko prasmės ir Kultūros rėmimo fondo įstatymas. Priimti sprendimai reikalingi visų pirma tam, kad kultūros sektorius nepatirtų jokių trikdžių ar sukrėtimų po Konstitucinio Teismo nutarimo. Vis dėlto tai – ne tik įstatyminės bazės pertvarka, bet ir paties požiūrio į kultūrą bei jos finansavimą pokytis. Mes pagaliau galime kalbėti ne apie kultūros rėmimą, bet apie investavimą į šią sritį, gebančią atnešti visokeriopos grąžos – nuo finansinės iki emocinės. Keičiant LKT įstatymą taip pat išplečiama ekspertų bazė, didinamas NVO sektoriaus vaidmuo – visa tai yra teigiami poslinkiai dar didesnio atvirumo bei platesnio kultūros lauko suvokimo kryptimis“, – sako kultūros ministras S. Kairys.
Priimti LKT įstatymo pakeitimai numato, jog siekiant didinti nevyriausybinių kultūros ir meno organizacijų atstovavimą, į LKT formavimą šio sektoriaus atstovai – asociacijos ir viešosios įstaigos – gali deleguoti keturis kartu išrinktus rinkėjus. Taip pat siūloma, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų organizavimas keičiant LKT narių susirinkimo narį kadencijos metu reikalauja daug laiko, kandidatą atrinkti iš 20 rinkėjų atrinkto kandidatų sąrašo, neorganizuojant naujų rinkimų.
LKT įstatyme Kultūros ir meno tyrimams įgyvendinti, LKT veiklai administruoti ir kitoms su jos veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skiriama lėšų dalis negali viršyti 10 procentų LKT biudžeto. Toks reglamentavimas buvo pasiūlytas siekiant balanso LKT biudžete tarp pagrindinės LKT veiklos – kultūros ir meno projektų ir kūrėjų finansavimo – ir jos administracinių sąnaudų.
Priėmus pakeitimus atsisakyta apribojimo, kad LKT ekspertu negali būti kultūros ar meno organizacijos vadovas. Toks apribojimas nepagrįstai apriboja galimų pasitekti ekspertų skaičių, nes kultūros ir meno srityje veikia nemažai įstaigų, turinčių vieną ar keletą darbuotojų.
Atsižvelgiant į LKT veiklos apimtis ir jos pirmininko funkcijų gausą, nustatyta, kad LKT administracijos struktūroje privalomai būtų administracijos vadovo pareigybė. Atitinkamai nustatoma, kad šis asmuo pavaduoja LKT pirmininką jam negalint eiti pareigų, pirmininką atleidus ar jo nepaskyrus.
Kitų metų biudžeto projekte LKT finansavimui numatoma skirti 1,6 mln. eurų daugiau, lyginant su 2021 m. skirtu finansavimu.
Lietuvos kultūros tarybos nuotrauka
