Parskridę pirmieji paukščiai, pražydę pirmieji žiedai artina spalvingiausią metų šventę – Velykas. Šiais metais taip sutapo, kad Velykos bus švenčiamos balandžio 1-ąja sekmadienį per Melagių dieną. Kaip ir kiekvienais metais, pradėkime joms ruoštis iš anksto: marginsime margučius, įsileisime žalumos į savo namus, ieškosime skanių patiekalų, kepinių – receptų knygose.
Didžioji pavasario šventė kasmet sutinkama vis kitu laiku, kaip ir įprasta, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiamos kaip gamtos atbudimo šventė, bet atėjus krikščionybei jos sutapatintos su Kristaus prisikėlimu.
Lietuvos kraštuose kiaušinių marginimo tradicijos skiriasi
Lietuvoje ilga laiką kiaušinius dažė natūraliais dažais. Iš ramunėlių išgaudavo geltoną spalvą su žalsvu atspalviu, iš beržų lapų – gelsvai žalią spalvą, iš dilgėlių – žalsvą, iš burokėlio nuoviro – rausvai ruda, o iš svogūnų lukštų – rusvai geltoną spalvą. Žemaičių margučiams būdingos tamsios ir juodos spalvos, juos margindavo vašku. Suvalkiečiai dažė raudonai ir violetine spalva, dzūkai mėgo pilkus atspalvius, o aukštaičiai kiaušinius išvirdavo svogūnų lukštuose.
Velykų apeigos, pramogos – kodėl neapsieita be sūpynių?
Vienas iš išlikusių tradicijų yra margučių ridenimas loveliu. Jeigu tavo paleistas kiaušinis kliudydavo kitą kiaušinį, tai galėjai pasiimti ir savo, ir paliestąjį. Jeigu ne – kiaušinis likdavo žaidimo lauke.
Lalavimas, tradicinė Velykų apeiga, kuri yra paplitusi Dzūkijos regione. Jauni, nevedę vyrai pasiėmę muzikinius instrumentus eidavo į namus ir laimino šeimininkus dainomis. Šeimininkai atsidėkodami už tai duodavo jiems margučių.
Kiaušiniavimas. Žemaitijoje, dažniausiai mažamečiai vaikai eidavo prašyti margučių pas kaimynus ar giminaičius. Atėję į svečius, vaikas turėjo padeklamuoti posmą „Aš mažas vaikelis, kaip pupų pėdelis prie … slenksčio stoviu, kiaušinuko noriu“. Padeklamavęs posmą, vaikas įsikišdavo pirštą arba kelis į burną, taip parodydavo, kiek nori gauti margučių iš šeimininkų.
Sūpynės – neatsiejamas Velykų atributas. Buvo sakoma, jei kuo aukščiau įsisupsi, tuo geresnis derlius bus.
Kas, be kiaušinių, tradiciškai būdavo ant Velykų stalo
Velykų valgiai Lietuvoje būdavo įvairūs kepiniai kad ir „Velykų boba“, sūriai, mėsiški valgiai, žvėriena. Šerno ar didelė kiaulės galva buvo būtinas švenčių valgis. Žinoma, kiekvienas patiekalas buvo apkaišiojamas žalumynais. Turbūt, sunku būti įsivaizduoti, kad per Velykas buvo puošiama eglutė. Tai buvo paprasta neilga lazdelė, apie kurią pritaisyta bent 12 vielos šakelių. Kiekviename šakelės gale išlenktas žiedas kiaušiniui įdėti. Lazdelę ir šakeles apvyniodavo margais popierėliais ir papuošdavo popierinėmis gėlėmis ir pastatydavo stalo viduryje, tai buvo būdinga Aukštaitijos regionui. Tikėta, kad Velykų eglutės margučiai turi ypatingų galių: suteikia laimės, sveikatos, apsaugo nuo ligų. Kituose regionuose, margučiai būdavo sudėti į dubenėlį ir papuošiami žemuogių lapeliais, samanomis, kai kur dar margučiai buvo sudėti į priželdintą avižų ar miežių dubenį. Žemaitijoje per Velykų pusryčius margutį visiems išdalydavo tėvas, tuo tarpu Aukštaitijoje, Dzūkijoje ir Suvalkijoje margutį kiekvienas pats sau pasirinkdavo ir vienas su kitu dauždavo.
Tradicinis Velykų pyragas – „Velykų boba“ – ne tik Lietuvoje
„Boba“ – puošnus mielinis pyragas, kepamas specialiai Velykoms. Šis pyragas yra paplitęs Vidurio ir Rytų Europoje. Pagal senolių tradicijas Velykų boba būdavo kepama specialiame aukštame moliniame inde, iškepus pyragui molinis indas buvo sudaužomas, o pati „boba“ padidėdavo, dėl to ir įgavo tokį pavadinimą. Šventų Velykų tradicijos šimtametės ir prasmingos, reikia jas puoselėti ir saugoti, kad būtų galima palikti ateinančioms kartoms. Taigi, Jums, siūlome išsikepti ir papuošti Velykinį stalą „Velykų boba“.
CITRININĖ VELYKINĖ BOBA
Jums reikės:
350 g „Kauno Grūdų“„Ekstra“ miltų,
120 ml grietinės,
100 g cukraus,
100 g sviesto,
4 kiaušinių,
4 šaukštelių citrinos sulčių
1,5 šaukštelio kepimo miltelių
1 šaukštelio tarkuotų citrinos žievelių
1 saujos razinų
Glajui: 125g cukraus, 1 citrinos sulčių.
Gaminimo eiga.
Kiaušinius išsukite su cukrumi. Į gautą masę supilkite išlydytą sviestą ir grietinę. Viską sumaišykite.
Miltus su kepimo milteliais persijokite per sietelį ir suberkite į juos tarkuotas citrinos žieveles, vandenyje išmirkytas razinas bei supilkite citrinos sultis. Šią masę sumaišykite su prieš tai ruošta mase.
Gautą tešlą supilkite į sviestu pateptą kepimo formą ir apie 50min kepkite 180 laipsnių orkaitėje. Iškepusią velykinę bobą palikite atvėsti.
Citrinos sultis plaktuvu suplakite su cukrumi. Gautu glajumi apipilkite pravėsusį pyragą.
