Vilnius, lapkričio 14 d. (ELTA). Kauno apygardos prokuratūra siūlo laisvės atėmimo bausmėmis nuo 3 iki 4 metų nuteisti tris Talino gyventojus, kuriems pareikšti kaltinimai Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo išniekinimo byloje.
Dažais paminklą apliejusį Nikolajų Siliną prašoma nuteisti pusketvirtų metų laisvės atėmimu.
Konstantiną Venkovą, gimusį 2005 m., prašoma įkalinti trejiems metams. Jaunas vyras tikino turistinius objektus Lietuvoje fiksavęs, paprašytas vaikystės draugo ir nenumanė, kad dirba Rusijai.
Antoną Patrakovą, gimusį 1987 m., prašoma nuteisti ketverių metų laisvės atėmimu.
Šias bausmes per posėdį penktadienį Kauno apygardos teisme pasiūlė prokuroras Egidijus Palaima.
„Bausmės pasiūlytos, atsižvelgiant į kiekvieno įvykdytus veiksmus“, – žurnalistams sakė prokuroras E. Palaima.
Nuosprendį Kauno apygardos teismas skelbs gruodžio 23 dieną.
Vyrai kaltinami padėję Rusijos tarnyboms vykdyti užduotis prieš Lietuvą
Vyrai kaltinami vykdę Rusijos specialiųjų tarnybų užduotis ir padėję kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat jiems inkriminuojamas turto sunaikinimas ar sugadinimas ir kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimas.
Už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 7 metų. Už turto sunaikinimą ar sugadinimą yra numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų, o už kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
1982 metais gimęs N. Silinas teisme savo kaltę pripažino ir apgailestavo dėl savo poelgio.
Eltos žiniomis, duodamas parodymus, vyras kaltę pripažino, tačiau tikino nežinojęs, kieno paminklą niokoja, nusikalstamam poelgiui sako ryžęsis stokodamas pinigų.
Rugpjūčio pradžioje surengtame posėdyje jauniausiasis iš kaltinamųjų K. Venkovas žurnalistams sakė, kad Lietuvoje lankęsis turistiniais tikslais, fiksuodamas lankytinas vietas.
Kaip anksčiau skelbė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad minėti asmenys, veikdami organizuotoje bendrininkų grupėje, vykdė Rusijos specialiųjų tarnybų užduotis, konkrečiai – Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos (GRU), siekiant destabilizuoti padėtį valstybėje, tai yra paveikti konstitucinę santvarką, teritorinį vientisumą, suverenitetą, gynybos ir ekonomikos galias.
Kaip nustatyta tyrimo metu, pradinėje veiklos stadijoje buvo atliktos tam tikros įžvalgos, veikla buvo nukreipta į atmintinų vietų, atmintinų paminklų naikinimą, išniekinimą.
Anot teisėsaugos, kaltinamiesiems už užduotis buvo siūlomas nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų siekęs atlygis, kuris atskirais atvejais buvo išmokėtas.
Prokuratūros duomenimis, šioje byloje kaltinimų sulaukę asmenys yra įvykdę panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas visose trijose Baltijos valstybėse.
Paminklas iškilo per mirties metines
Paminklas Merkinėje didžiam Lietuvos partizanų vadui atidengtas minint jo žūties 65-ąsias metines 2022-ųjų lapkritį. Šis paminklas buvo sukurtas ir nulietas Merkinės krašto muziejaus iniciatyva.
Paminklas buvo išniekintas jau du kartus. Pirmą kartą tai buvo padaryta 2023 m. gegužės 8-osios naktį. Tada jis buvo apipiltas baltais dažais. Tą pačią dieną išniekintas ir medinis paminklas Lazdijų rajone, Bielėnų kaime – paminklas ne tik apipiltas baltais dažais, tačiau rastas ir į skulptūrą įkirstas kirvis.
2024 metų sausio 29-osios naktį, apie 4 val. 50 min., prie paminklo priėjęs vyras, apliejo jį raudonais dažais, apačioje juodais dažais išpaišė svastiką. Merkinės krašto muziejaus vaizdo kameros užfiksavo vyrą, kuris slėpė veidą po striukės gobtuvu.
Seimas 2018 m. priimta deklaracija pripažino partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu. A. Ramanauskas-Vanagas nuo Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje 1954 m. lapkričio 26 d. iki 1957 m. lapkričio 29 d. (jo paties nužudymo KGB kalėjime Vilniuje) buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas.
Po ilgai trukusių mokslinių tyrimų ir paieškų A. Ramanausko-Vanago palaikai buvo rasti 2018 m. birželį Našlaičių kapinėse, Vilniuje, Antakalnio rajone.
Su sovietų okupacija kovojusio partizanų vado A. Ramanausko-Vanago (1918-1957) valstybinių laidotuvių ceremonija, vyko 2018 m. spalio 5-6 d. Vilniuje.
