Hemoroidiniai mazgai – tai natūralios struktūros, kurias turi kiekvienas. Tiesiog jų padidėjimas sukelia tam tikrus simptomus – kraujo pėdsaką tuštinantis, diskomforto jausmą, slankiojančių struktūrų pojūtį išangėje, kartais skausmą. Visi šie simptomai gali išgąsdinti, bet jei tai hemorojus, pavojaus gyvybei nėra – tik gali nedaug pablogėti paciento gyvenimo kokybė.
Todėl, pasak Kauno „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro bendrosios ir pilvo chirurgijos gydytojo (abdominalinio chirurgo) dr. Sauliaus Švagždžio, žmonės linkę kentėti simptomus ir su jais susigyventi. Nieko nekeičiant, negydant, hemoroidiniai mazgai tiesiog didėja ir ilgainiui gali sukelti stipresnius simptomus.
Ūminiai ir lėtiniai ligos atvejai
Hemorojus gali būti ūminis ir lėtinis. Ir tai dvi visai skirtingos ligos, kurių kilmė, gydymas ir diagnostika bei prognozės taip pat labai skiriasi.
Ūminis hemorojus arba hemoroidinių mazgų uždegimas – tai ūmi būklė, kurios metu dėl hemoroidinio mazgo išorinio elemento kraujagyslės trūkimo kraujas išsiveržia po oda ir sukelia uždegimą. Pacientas jaučia audinių patinimą, paraudimą, skausmą, susiformuoja guzas. Dažniausiai taip atsitinka dėl stanginimosi esant užkietėjusiems viduriams, didesnio fizinio krūvio, kuomet staiga padidėja slėgis pilve, slėgio pokyčių skrydžių metu. Hemoroidinių mazgų mikrotraumos ilgų kelionių sėdint metu taip pat gali sukelti ūminį hemorojų.
Simptomų, pasak gydytojo, ignoruoti ar gėdytis, o tuo labiau – išsigąsti, nereikėtų. Kartą pasireiškę jie nebūtinai gyvenime dar pasikartos: „Ši liga pavojaus gyvybei nekelia ir galėtų praeiti savaime. Tačiau didelį diskomfortą sukeliančių simptomų kentėti nereikėtų. Hemorojui arba hemoroidinių mazgų trombozei gydyti rekomenduojami įvairūs tepalai, ne žvakutės, nes ūminiais atvejais gydoma ne vidinė, o išorinė išangės kanalo dalis.“
Lėtinis hemorojus arba tiesiog hemorojus – ilgalaikė būsena, kuomet dėl įvairių priežasčių padidėja hemoroidiniai mazgai, kas ir sukelia simptomus. Dažniausias simptomas, kuris skatina kreiptis į gydytojus – kraujavimas tuštinimosi metu. Dėl kitų simptomų pacientai kreipiasi pablogėjus gyvenimo kokybei. Atsižvelgiant į ligos pasireiškimą, hemoroidinių mazgų dydį taikomas labai įvairus gydymas. Priklausomai nuo mazgų iškritimo tuštinimosi metu, ligą galima skirstyti laipsniais.
Ką parodo ligos laipsnis?
Pasak specialisto, 1 hemorojaus laipsnis būna tada, kai tuštinantis juntamą skausmą išangėje palydi pakraujavimas, bet mazgai bei vidinės jų dalys lieka išangės kanale. 2 laipsniu klasifikuojami atvejai, kai tuštinimosi metu vidinė hemoroidinio mazgo dalis iškrenta iš išangės kanalo, baigus tuštinantis pati savaime grįžta. 3 laipsniu klasifikuojami atvejai, kai tuštinimosi metu vidinė hemoroidinio mazgo dalis iškrenta iš išangės kanalo, ją reikia sugrąžinti ranka. 4 laipsnio hemorojus, jau matosi akivaizdžiai, o šiuos mazgus sunku sugrąžinti atgal.
„Nors hemoroidiniai mazgai nepiktybėja ir pavojaus žmogaus gyvybei nekelia – jie nuolatos po truputį didėja. Kai pacientas nebegali gyventi su esama situacija, taikomas chirurginis gydymas. Nedaug padidintiems vidiniams hemoroidinių mazgų elementams mažinti taikomos ambulatorinės chirurgijos, ligavimo guminiais žiedais procedūros. Tuomet ant hemoroidinio mazgo dedamas guminis žiedas.
Kai situacija sudėtingesnė, mazgai didesni – jie šalinami chirurginiu būdu, o kraujagyslės perrišamos. Visi taikomi gydymo būdai priklauso nuo laipsnio, paciento lūkesčių ir prioritetų“, – gydymo sprendimus komentuoja gydytojas.
Svarbi profilaktika
Pagrindinis hemorojaus gydymas yra hemoroidinių mazgų didėjimo profilaktika: „Greitas ir lengvas pasituštinimas, pakankamai laisvi viduriai, fizinė veikla, judėjimas ir gera higiena – štai hemorojaus profilaktika.
Jei pacientas dėl darbo pobūdžio turi ilgai sėdėti, galima taikyti rauko mankštą. Vienas išangės rauko raumenų yra skersaruožis, jis paklūsta mūsų sąmonei, todėl jį galime sąmoningai sutraukti ir atpalaiduoti. Išangės rauko mankšta padės išvaryti kraują į kraujotaką ir bus naudinga paviršinių odos venų išplėtimo profilaktikai“, – pokalbį baigia bendrosios ir pilvo chirurgijos gydytojas dr. S. Švagždys.
