2021 03 10
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas su Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos nariais aptarė pagrindinės šių ūkininkų darbo priemonės – dirvožemio – ir kitus tvariam žemės ūkiui aktualius klausimus.
Viena priemonių, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją iš dirvožemio yra neariamosios technologijos diegimas. Pasak asociacijos narių, kuriuos vienija rūpinimasis dirvožemiu, labai svarbu didinti šiuo būdu dirbamų žemių plotus ir investuoti į tam reikalingą techniką. Dirvožemį būtina išlaikyti sveiką ir išsaugoti jį ateičiai.
Neariamosios žemdirbystės technologija ne tik leidžia mažinti CO2 emisijų išsiskyrimą į atmosferą, bet ir sumažina žemės dirbimo kaštus. Dirbant šia technologija sunaudojama mažiau kuro žemės paruošimui, trąšų, augalų apsaugos produktų. Šių technologijų naudojimas išsaugo dirvožemio viršutinio sluoksnio mikroflorą, sumažina dirvožemio eroziją.
„Neariamosios žemdirbystės technologijos yra geras būdas išsaugoti dirvožemio sveikatą, todėl jį palaikau“, – susitikime sakė žemės ūkio ministras. Kalbėdamas apie politikos prioritetus, jis atkreipė dėmesį į dirvožemio struktūros išsaugojimo svarbą. „Žemdirbystės būdus reikėtų remti atsižvelgiant į dirvožemio struktūrą. Tačiau žemės ūkio sektorius yra platus, reikia spręsti ir gyvulininkystės problemas. Jeigu mes norime pasiekti tiek klimato kaitos, tiek Žaliojo kurso tikslų ir nemojuoti kardais virš žemės ūkio, be kompleksinės žemdirbystės mes nepasieksime rezultatų. Kompleksiškumą labai svarbu išlaikyti – tai svarbu ir augalininkystės, ir gyvulininkystės ūkiams“, – teigė ministras.
Ministras susitikime akcentavo organinės anglies apskaitos sistemos svarbą. „Ūkininkai turi gauti naudą už anglies užrakinimą. Vieni ūkininkai, naudodami mėšlą, sugrąžina anglį į dirvožemį, kiti augina technines kultūras, kurias naudoja statybos, baldų ir kiti pramonės sektoriai. Bet norint gauti naudą dėl organinės anglies dalyvavimo cikle, būtina turėti apskaitą ir mes planuojame tai padaryti“, – teigė ministras.
Pasak ūkininkų, kol kas mokslas ir praktika eina atskirai – jie pasigenda mokslininkų rekomendacijų, mokymų. Ministras K. Navickas atkreipė dėmesį, kad numatomos galimybės pačioms asociacijoms savo nariams sudaryti reikalingas mokymo programas, kurios būtų finansuojamos. Ministras palaikė ir Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos idėją kurti tokios žemdirbystės inkubatorius.
Pasak asociacijos narių, tausojančia žemdirbyste užsiimantys ūkininkai paprastai pirmuosius metus patiria finansinių sunkumų. Į klausimą, kaip numatoma skatinti tausojamąją žemdirbystę ir užtikrinti ūkininkų pajamas, ministras atsakė, kad šie metai bus išnaudoti rengimuisi įgyvendinti naujas priemones Žaliojo kurso tikslams įgyvendinti. ,,Noriu, kad, atsižvelgiant į žemdirbystės specifiką, nuo 2023 m. Kaimo plėtros programoje įvyktų kokybinis pokytis“, – sakė K. Navickas.
Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatyta siekti, kad neariamosios žemės ūkio technologijos iki 2030-ųjų būtų taikomos 650 tūkst. ha plote. 2020 m. pasėlių deklaravimo duomenimis, tokiu būdu apdirbamos žemės plotas Lietuvoje sudaro 243 tūkst. ha.
