Pastaraisiais mėnesiais man pakvipo renesansu. Kvailybės idėjos liejasi srautu Lietuvos politikoje – kaip neprisiminus Erazmo Roterdamiečio ir jo „Ponios Kvailybės“.
Tomas Čyvas
„PAGIRIAMASIS ŽODIS KVAILYBEI“ (Moriae encomium) – viena drąsiausių visų laikų knygų, besišaipanti iš amžino žmonijos kvailumo. Kvailybė, jei gerai prisimename Erazmą Roterdamietį, yra visiškai patenkinta savimi: jai patinka ir jos darbai, ir jos atspindys veidrodyje. Abejonės ir analizė – ne jos žanras. Ir, pridėsiu, ji nori būti populiari.
Čia ir dabar. Nūnai ji su mumis įvairiais pavidalais, bet lengvai atpažįstama pagal aukščiau įvardintus požymius. Reiškiasi aktualijose.
Kaune beprotis papjauna dvi moteris ir tik nesulaukę policijos pagalbos žmonės sugauna bei tai pačiai policijai atiduoda tą, kuris galimai mėgino papjauti dar vieną. Kur tragedija, ten Kvailybė.
Čia ji – Kvailybė – išlenda į sceną Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjo Pauliaus Gritėno pavidalu ir priekaištauja „miniai“, kad ši panaudojo prievartą sulaikydama peiliu ginkluotą ir neketinusi pasiduoti geruoju žmogžudį. Kvailybei kuo kvailiau, tuo įdomiau ir smagiau. Mat į patarėją įsikūnijusi ji išdidžiai piktinasi, kaip žmonės drįso naudoti prievartą, žmogžudį sulaikydami. Konstitucijos 3 str. ji neskaito, nes Kvalybei skaityti nereikia. Tingu, o ir neparanku.
Ji vėl turi progą savimi pasimėgauti. Tuo pat metu, atsitiktinai ar ne, Konstitucinio Teismo teisėjo Juliaus Sabatausko dukra išreiškia nuomonę, kad po šių žudynių Kaune esą nebegalima ne ratifikuoti Stambulo konvencijos. KT teisėjo dukra, kuri, tik sutapimas, turi vaiką su kita mama, ištraukia iš rankovės terminą “nusikaltimas prieš lytį”. (https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/femicidas-ne-atsitiktine-tragedija-o-sistemine-vyru-smurto-pries-moteris-forma-120183523}.
Ne kitaip kad ir minėtos personažės pavidalu sugrįžtanti Kvailybė įsiveržia iškart: „Šaunu! Tragedija – mano mėgstamiausias įrankis. Ji leidžia bet ką pateikti kaip neišvengiamą. Ir žiūrėkite – propaganda veikia nepriekaištingai!“
Kvailybė nesustoja ir kolekcionuoja kvailystes bei teikia save masėms.„Femicidas yra normalizuojamas, po kelių audros dienų po moterų mirčių stoja tyla, toliau stovime vietoje, toliau bijome sakyti – vyrų smurtas prieš moteris dėl lyties.“ Taip rašo kitame portale Kvailybės inkarnacija Rugilė Butkervičiūtė.
Tik ponia Kvailybė gali sugalvoti, jog vyrai siekia išžudyti moteris. Juk tai reikštų depopuliaciją, o ir visų vyrų siekį tapti gėjais, bet Kvailybei logika nerūpi. Logika ją netgi erzina. Jai svarbu ir labai patinka kažkieno skausmą bei tragediją pasibalnoti savo pramogoms, savęs reklamai.
Ir štai dar viena scena, šįkart per DELFI: moteriai primetamas pasirinkimas, kuris nei fiziškai, nei psichologiškai nieko nepalengvina, bet dažniausiai naudinga tik neatsakingiems vyrams, kurie gali atsidusti ir galimai numesti pinigų: „susitvarkyk“ ir išeiti. Madam reklamuojasi gerai padariusi, kad pasidariusi abortą.
Kvailybė, sukdamasi aplink, akimirksniu, burbteli: „Puiku! Dar viena tragedija, dar viena galimybė paversti asmeninį pasirinkimą kolektyvine iliuzija.
Džiaugtis ar verkti, kad šios reklamuojamos personažės mama pasirinko kitaip, negu agresyviai reklamuojamas atvejis?
Nemeilė žmogiškai gyvybei gali puikiausiai visuomeniškai sangulauti su socialine ir politine zoofilija (kai žmones myli mažiau nei šunis ar graužikus), atėjūnų prisikvietimu, moterų kurstymu nekęsti vyrų, vaikų kurstymu prieš tėvus, nutrijų žudymo teisėmis ir abortais. Kvailybei miela, kad tiems, kurie aistringai gina vaiko teises ar gyvūnų teises, neskauda širdies dėl plakančios įščiose širdies, jei ji yra prenatali.
Kvailybė šypteli: „Jiems gaila nutrijų, bet ne kūdikių. O kūdiko mamai aidintis sielos riksmas – kodėl tu leidai jiems mane nužudyti?” – skamba Kvailybei saldžiau už medų.
Išlyga, dėl nėštumo nutraukimo, čia būtina – tik būtinoji gintis, kai pavojus realus, tačiau tos smulkmenos Kvailybei nerūpi. Bet faktas lieka: gyvybė, kuri nėra nei Tėvo, nei Mamos. DNR kodas – trečias. Gyvas žmogus. O Kvailybė įkyriai pabrėžia: „Norit tikėkite Kristumi, norite Darvinu. Bet Kvailybės niekas nepranoks.“
Kvailybė (vėl primenant Erazmą Roterdamietį) priduria apie absurdiškos logikos mėgėjus: „Jie tikisi medaus, bet ožkos nemaitinamos medumi. 🙂“.
Pabaigai Kvailybė inkarnuojasi politikoje vėl ir vėl. Groja Seime tarškynėmis Ingridoje Šimonytėje, maivosi, bei pasirodo Agne Širinskiene. Pastaroji inkarnacija LRT vadovės atleidimo sąlyga siūlo savo katės sutikimą, o kvailioti sutinkanti parlamento valdanti dauguma, Kvailybei plojant, pritaria. Dar kartais, kad viskas būtų dar labiau sukvailinta, ji papasakoja, kad visi, kas neminta leftistinėmis fantazijomis, dirba Rusijai. O dabar riekitės, juokiasi Kvailybė. Chaosas yra gerai. Man Naudinga. Linksminasi Kvailybė inkaruota į … patį Putiną.
Taip štai baigiasi metai. Linkiu geresnių. Mažiau kvailybės. Daugiau žmogiškos gyvybės meilės ir atjautos.
