2022 metais Lietuvoje gyveno apie 188 tūkst. užsienio gyventojų, daugiausia – iš Ukrainos. Į Lietuvą atvykę užsieniečių vaikai neretai susiduria su problemomis mokykloje – kalbos barjeras, mažesnis pasitenkinimas mokslu ir gyvenimu. KTU ir ECIU universitetų aljanso studentai, prisijungę prie Kauno ekonominės plėtros agentūros „Kaunas IN“ mesto iššūkio, į emigrantų vaikų problemas pažvelgė kūrybiškai ir mokykloms pasiūlė unikalius jų sprendimo būdus.
Iš užsienio į Lietuvą studijuoti atvykusi Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) Komunikacijos ir informacijos valdymo studentė Veronica Yakimovich teigia, kad pirmasis iššūkis, su kuriuo susidūrė apsigyvenusi Kaune, buvo kalbos barjeras.
„Svečioje šalyje ne visada pavyksta lengvai susirasti draugų ar bendraminčių net ir mokant anglų kalbą. Mokykloje ši problema dar aktualesnė, nes čia patiriamas didesnis bendraamžių spaudimas. Persikėlimas į kitą šalį mokiniui ir taip gali kelti stresą, o prasta supanti aplinka mokykloje jį gali dar labiau padidinti“, – įsitikinusi V. Yakimovich.
Siekis padėti užsienio moksleiviams, susiduriantiems su įvairiomis integracijos problemomis, atvedė V. Yakimovich ir jos kolegę iš KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) Gintarę Gabrielę Gabšytę, studijuojančią medžiagų fiziką ir nanotechologijas, į Kauno ekonominės plėtros agentūros „Kaunas IN“ mestą iššūkį – parengti gaires, kaip padėti išspręsti šias problemas emigrantų ir reemigrantų vaikams Lietuvos mokyklose.
Pasiūlymai bendruomenėms
Kauno ekonominės plėtros agentūros „Kaunas IN“ mestas iššūkis – galimybė studentams padėti spręsti realias problemas, atsiradusias juos supančioje aplinkoje. Mokiniui, sukūrus palankų ryšį su aplinkiniais, atsiranda daugiau galimybių ir motyvacijos tobulėti pačiam, jie gali bendrauti tarpusavyje su lietuviais, todėl tai ir bandė studentės įvertinti kartu su komanda spręsdamos iššūkį.
„Džiaugiausi, kad iššūkis skirtas emigrantų ir reemigrantų moksleivių gebėjimų stiprinimui, nes palanki aplinka augti ir mokytis, dalintis savo kultūra ir specifinės pagalbos suteikimas atrodo svarbus kiekvienam moksleiviui, kad galėtų jaustis priimtas naujoje aplinkoje“, – akcentuoja G. G. Gabšytė.
Nagrinėdami problemą, studentai suprato, kiek daug yra dedamųjų, kurios būtinos, siekiant užtikrinti palankią aplinką reemigrantų ir emigrantų moksleiviams. Studentai įmonei pasiūlė virtualų bukletą su įvairiomis praktikomis ir užduotimis, skirtomis mokytojams.
„Pasiūlytos priemonės – praktinės ir įgyvendinamos, todėl skiriasi nuo kitų bendro pobūdžio ar teorinių sprendimų. Studentų sukurtą bukletą mokytojai gali naudoti kasdienėje veikloje, o tai dar labiau prisideda prie problemos sprendimų įgyvendinimo“, – atskleidžia Kauno ekonominės plėtros agentūros „Kaunas IN“ Verslo skyriaus investicinės aplinkos projektų vadovas Gytautas Kulakauskas.
Prie iššūkio sprendimo prisidėję studentai tikisi, kad šios gairėms padės moksleiviams iš užsienio valstybių lengviau adaptuotis Lietuvoje ir mokyklose bei lavinti savo gebėjimus nepamirštant savo kultūros ir identiteto.
„Rengdami gaires, stengėmės įtraukti tiek kitus moksleivius, mokytojus, visą mokyklos bendruomenę, tiek jų tėvus ar globėjus. Daug dėmesio skyrėme vizualinei informacijai, nes vizualus turinys padeda greičiau mokytis kalbos ir įsitraukti į klasės veiklas. Be to, pasiūlėme mokykloms organizuoti renginius, kuriose tiek tėvai, tiek mokytojai galėtų susipažinti su skirtingomis valstybių kultūromis“, – pastebi V. Yakimovich.
Taip pat studentai pasiūlė kurti į kultūrines patirtis orientuotus seminarus universitetuose, rengiančiuose būsimus mokytojus, organizuoti mokytojų vizitus ir stažuotes į kitas šalis, kad keistųsi patirtimi su kitų šalių mokytojais, aktyviai įtraukti kitų šalių mokytojus į švietimo procesus Lietuvoje ir organizuoti diskusijų grupes su imigrantų tėvais ir mokytojais.
Studentų nuomonė svarbi sprendžiant problemas
Studentų įsitraukimas, sprendžiant įvairias problemas, ypatingai svarbus. Visų pirma, įmonėms jie dažnai atneša naują požiūrį, kuris leidžia į problemą pažvelgti kitu kampu. Antra, įmonių atstovai pastebi, kad studentai neretai galėdami patys prisidėti prie problemos sprendimo tampa labiau motyvuoti.
„Įmonių atstovų ir studentų bendradarbiavimas rodo, kaip įvairių interesų grupių pastangos gali vesti prie konkrečių ir efektyvių sprendimų, palengvinančių socialinę integraciją ir tvarų bendruomenės augimą. Studentų įsitraukimas ir jų pasiūlyti sprendimai – vertingas išteklius, leidžiantis ne tik integruoti emigrantų vaikus lietuviškose mokyklose, bet ir plėtoti švietimo sektoriaus pokyčius“, – tikina G. Kulakauskas.
Prisijungdama prie iššūkio, Gabrielė tikėjosi geriau suprasti, kaip efektyviai ieškoti sprendimų čia ir dabar. Tuo labiau, kad tie sprendimai būtų praktiški, realiai pritaikomi.
„Spręsdama iššūkį pradėjau geriau suprasti žmones, gyvenančius aplink mus, kuriems sunku ne tik mokytis naujoje aplinkoje, bet ir adaptuos šalyje ir visuomenėje“, – mano G. G. Gabšytė.
Remdamasi savo patirtimi, V. Yakimovich prisijungė prie iššūkio, manydama, kad pakankama parama migrantų vaikų įtraukimui į ugdymo procesą yra labai svarbi šių laikų tema.
„Mokyklose vaikai demonstruoja ne tik savo žinias, bet ir vysto socialinius įgūdžius ir bando įsilieti į šalies kultūrą. Sėkmingai suderinus mokymosi procesą ir tuo pat metu palaikant pagarbius santykius su migruojančių žmonių kultūromis, būtų galima skatinti tarpkultūrinį dialogą nuo ankstyvo amžiaus“, – teigia Veronica.
KTU informacija ir nuotr.
