Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė apie naujus uždavinius, kuriais siekiama išplėsti tolimų smūgių taikymo geografiją Rusijos gilumoje. Jis ne tik apie tai pranešė, bet ir imasi veiksmų.
Valstybės vadovas apie tai paskelbė savo „Telegram“ paskyroje po Aukščiausiojo vado štabo posėdžio, kuriame dalyvavo ginklų gamintojai.
„Išanalizavome mūsų tolimų smūgių efektyvumą per tam tikrą laikotarpį ir pasiektus rezultatus. Rusijos naftos perdirbimo sektorius jau patiria didelę kainą už karą ir mokės dar daugiau. Nustatėme uždavinius, kaip išplėsti mūsų tolimų smūgių taikymo geografiją“, – pažymėjo Zelenskis (UNIAN, 2025-10-27).
Prezidentas taip pat pridūrė, kad išsamiai derinama su gamintojais dėl priemonių ir ilgalaikių sutarčių. „Trijų metų terminas leidžia gamintojams geriau planuoti reikalingų išteklių naudojimą ir tiekimą kariuomenei didesniu mastu. Tokių sudarytų kontraktų skaičius bus didesnis“, – pridūrė Zelenskis.
Kaip pranešė UNIAN, Ukrainos tiksliniai smūgiai Rusijos naftos perdirbimo įmonėms sukėlė degalų krizę Rusijoje. Pranešama apie smūgius ypač svarbiems Rusijos naftos perdirbimo objektams Riazanėje ir Žemutiniame Novgorode.
Neseniai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija įvedė sankcijas prieš Rusijos naftos bendroves „Lukoil“ ir „Rosneft“. Ukrainos vadovas tikisi, kad naujos sankcijos gali sumažinti Rusijos naftos eksportą 50 proc., o tai lemtų iki 5 mlrd. JAV dolerių pajamų praradimą per mėnesį.
Nors JAV nėra reikšminga Rusijos naftos ar dujų pirkėja, toks žingsnis reikšmingai paskatino Europos Sąjungą svarstyti naują sankcijų paketą Rusijai, kuris gali būti ypač skausmingas agresoriaus energetinių išteklių tinklui.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas patvirtino, kad perduos Ukrainai papildomos ginkluotės. Naujasis Prancūzijos paketas, be kita ko, apima papildomas Aster 15 ir Aster 30 raketas, skirtas SAMP/T MAMBA sistemai — bendrai Prancūzijos ir Italijos oro gynybos platformai, panašiai kaip amerikietiška „Patriot“. Prancūzija ir Italija jau tiekė Ukrainai tokias sistemas ir toliau papildys savo raketų atsargas.
Rusijoje žlugo didžiuliai lūkesčiai dėl planuoto susitikimo tarp Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo Budapešte. Maskvos birža užfiksavo stiprų kilimą, ir net šovinistiniai ekspertai svarstė apie galimybes pasirašyti taikos susitarimą, kuris įtvirtintų Ukrainos pralaimėjimą (TopWar.ru, 2025-10-24). Kai D. Trumpas atšaukė susitikimą, pavadinęs jį „laiko švaistymu“, ir įvedė naujas sankcijas Rusijai, daugelis Maskvoje buvo stipriai sukrėsti (RBC, 2025-10-23). Pagrindiniai komentatoriai, kurie buvo pasiruošę liaupsinti Trumpo pasirengimą išklausyti Putino ilgą tiradą apie Rusijos skriaudas ir Ukrainos nereikšmingumą, dabar kalba apie nepastovų sprendimų priėmimo pobūdį Vašingtone (Kommersant, 2025-10-23).
Pažymėtina, kad Rusijos komentatoriai JAV politikos posūkį priskiria karą kurstančių europiečių piktavališkam poveikiui, bet retai mini nesuderinamumą tarp Trumpo pareikšto noro paskelbti paliaubas ir Putino aiškaus atsisakymo bet kokios kovinių operacijų pertraukos (Forbes.ru, 2025-10-24).
Kaip ten bebūtų, Rusijos ekonomika — nuo naftos ir dujų perdirbimo bei infliacijos iki karo pramonės rodiklių smukimo — atrodo labai nesveika. Tai, žinoma, nereiškia, kad režimas greitai liausis kariauti. Klausimas kitoks: kiek šiuo savo karu Vladimiras Putinas „išgelbėjo“ rusų ir rusakalbių gyvybių bei gerovės, ir kiek jų dar ketina „išgelbėti“? Ar ne taip, kad geriausias variantas prieš Rusiją būtų ukrainietiškas sankcijų režimas — agresoriaus parazitinės ekonomikos naikinimas?
Šaltiniai: Kaunieciams.lt, UNIAN, Eurasia Daily Monitor, ELTA.
