Lygindami politinius debatus šiandien ir tuos, kurie vyko prieš gerus 3 dešimtmečius aiškiai pamatytumėme, kad pastarieji pasižymi kur kas didesne politine etika bei debatų kultūra.
Kodėl svarbu išlaikyti debatų kultūrą? Tai svarbu tam, kad viešoje erdvėje iškiltų geriausiai pagrįstos pozicijos. Be debatų kultūros argumentai yra ignoruojami: pvz. yra kritikuojami konkretūs asmenys, o ne jų idėjos. Neįsiklausymas į oponentų argumentus skaldo visuomenę, nes jei demonstruojama, kad susitarimas neįmanomas, sekantis natūralus žingsnis yra konfliktas – būtent tas ir įvyko lemtingą rugpjūčio 10 d. proteste. Kaip teigė VU politikos sociologė doc. dr. Rūta Žiliūkaitė šio mitingo dalyviai nemato savęs žiniasklaidos pateikiamame paveiksle, kuriame jie yra kritikuojami – t. y. iš tiesų kritikuojama jų pozicijos karikatūra (Straw man argumentacijos klaida, išsamiau čia). Taip pat kritika yra sutelkiama į asmenis, o ne į idėjas (žr. ad hominem). Tačiau nuo antrojo pasaulinio karo pabaigos Vakaruose atsiradęs politkorektiškumas ilgainiui sukūrė cenzūrinę atmosferą, kurią nesunku pastebėti. 2016 m. vykstant N. Farage’o vadinamai „politinei revoliucijai“ šią cenzūrinę atmosferą puikiai atsispindėjo kelios apklausos:
• Kone pusę už Britanijos išėjimą iš ES balsavusių žmonių teigia, kad masinės žiniasklaidos priemonės buvo (ypatingai) šališkos, bei savo ruožtu nesąžiningos.
• Tuo tarpu 48% žmonių balsavę už D. Trumpą 2016 m. JAV prezidento rinkimuose teigė galvojantys, kad masinės žiniasklaidos priemonės buvo nesąžiningos ir šališkos D. Trumpo atžvilgiu.
Vyraujant politkorektiškumui ir kuriamai dichotomijai tarp pageidaujamų bei nepageidaujamų pozicijų visuomenė nemato sąžiningų diskusijų. Būtent dėl to pasitikėjimas žiniasklaida yra rekordiškai žemas. Viena iš empiriškai patvirtintų mažėjančio pasitikėjimo žiniasklaidos priemonėmis priežasčių yra jų politinis šališkumas.
Vien tik Lietuvoje pagal paskutinę atliktą apklausą š. m. rugpjūčio 18 d. visuomenės pasitikėjimas žiniasklaida yra žemiausias per 23 metus. Cenzūra yra viena, tačiau šių laikų medijos demonstruoja nepagarbą debatų dalyviams bei klausytojams priklausomai nuo jų užimamų pozicijų. To pavyzdys yra konservatyvaus klinikinės psichologijos daktaro Jonathano Petersono interviu Britanijos Channel 4 televizijoje 2018 m., kurioje interviu vedėja vis bandė įbrukti diskredituojančias pozicijas minėtam psichologijos daktarui. J. Petersonui sakant, kad popierius yra baltas vedėja pultų klausti ar sakote, kad juodaodžiai negali skaityti? Matome, kad tokiu atveju nėra nei sąžiningos diskusijos, nei konstruktyvaus pokalbio. Kitaip sakant sąžiningos debatų kultūros masinės žiniasklaidos priemonėse nėra dėl politinio šališkumo bei radikalumo, kuris leidžia medijoms paminti diskusijos principus. Todėl šį reiškinį pagrįstai galime vadinti propaganda. Kadangi propagandos teiginiai yra grindžiami emocijomis, o ne argumentais, todėl konstruktyviai diskusijai, ar debatams vietos čia nėra. Gerbiamas bei pripažintas amerikiečių politologas Michaelis Sandelas kalba, kad nueita yra taip toli, jog žmonės nesitiki, kad sąžininga diskusija dabartinėje žiniasklaidos stadijoje yra neįmanoma, – jie galvoja, kad poliarizuojančiose terpėse gali vykti tik atviras žodinis konfliktas, o ne konstruktyvus dialogas. M. Sandelas teigia, kad toks dialogas ne tik galimas, bet ir būtinas. Galime kelti hipotezę, kad žiniasklaida nuėjo politinės ir ekonominės naudos keliu pataikaudama dominuojančiam elitui, o sąžiningi debatai tapo ekonomiškai nepatrauklūs. Elito oponentai pateikiami masinėje žiniasklaidoje kaip neigiamos sensacijos parodant, kokios pozicijos yra leistinos, o kokios ne (žr. Noham Chomsky „The Common Good“, siauras leistinų nuomonių spektras).
Kas laukia toliau?
Judant pagal status quo trajektoriją nematome priežasčių, kodėl artimiausioje ateityje turėtų mažėti tolimesnis visuomenės skaldymas bei radikalizavimas. Vieša paslaptis, kad tokių socialinių medijų kaip Facebook ar YouTube algoritmai siekia pateikti vis aštresnį ir vis didesnę sensaciją suteikiantį turinį. Tačiau problema, iš kur kyla visuomenės skaldymas bei radikalizavimas be masinių medijų kuriamos priešpriešos „mes“ ir „jie“ yra kuriami informaciniai burbulai (įvairios radikalios grupės su savitu „sensacingu turiniu“). Ilgalaikėje perspektyvoje akivaizdu, kad žmonės tampantys šių informacinių burbulų vartotojais nieko prasmingo neišmoks, kas liečia sąžiningą debatų kultūrą apart ideologinio žargono, o be sąžiningos debatų kultūros bei konstruktyvių argumentų normali diskusija yra neįmanoma.
